Lankytis dažniau – verta
Reguliarus lankymasis odontologo kabinete ir tinkama burnos higiena – kone pagrindinės taisyklės, kurias specialistai nuolat primena tiek vaikams ir jų tėvams, tiek suaugusiesiems. Skeptikai tiki – lankytis pas odontologą pakaks tik pajutus skausmą, kiti vizitą atidėlioja kol gali – dėl baimės.
Specialistai ramina: įvertinus dantų ir burnos būklę, nustačius dantų problemas ir jas ėmus spręsti laiku, šioms nespėjus įsisenėti, galima išvengti ir sudėtingų bei brangių procedūrų, ir ilgų valandų odontologo kėdėje.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ odontologai profilaktinio vizito metu apžiūrės burnos ertmę, konsultuos, sudarys gydymo planą, prireikus, atliks dentalinę rentgeno nuotrauką, suteiks pirmąją pagalbą skaudant dančiui, atliks profesionalią burnos higieną ar gydys dantenų bei dantų ligas.
Norint išvengti dantenų ligų, labai svarbu reguliariai valyti dantis, naudoti tarpdančių siūlą / tarpdančių šepetėlius, kas 6–12 mėn. (arba pagal gydytojo rekomendacijas) atlikti profesionalią burnos higieną, po periodontito gydymo lankytis pas odontologą kas 3–6 mėn.
Dažna ir rimta problema
Viena priežasčių, kodėl verta bent kartą per metus apsilankyti odontologo kabinete – karieso, kitaip ėduonies, prevencija. Tai bene dažniausia dantų problema, kuri iš pradžių gali pasirodyti nereikšminga. Visgi, laiku nepradėjus jos spręsti, galinti turėti rimtų pasekmių.
Negydomas kariesas gali negrįžtamai pažeisti danties audinius, todėl atsiranda rizika netekti danties. Apžiūros metu stomatologas gali aptikti ėduonies požymių ir pateikti atitinkamas rekomendacijas. Atsakingai jų laikantis galima išvengti rimtesnių dantų pažeidimų.
Vien šepetėlio nepakanka
Daugelis žino, kad dantis būtina valytis bent jau du kartus per dieną – ryte ir vakare. Tačiau, norint užtikrinti gerą jų būklę, kartais to nepakanka.
Odontologas paaiškins, kaip prižiūrėti burnos ertmę: parodys, kaip tinkamai valytis dantis šepetėliu, patars, kokią dantų pastą rinktis, taip pat rekomenduos kitas, individualiai tinkančias, priemones: tarpdančių siūlą ir šepetėlį, burnos skalavimo skystį.
Dantų higiena – būtinybė
Profesionali burnos higiena – taip pat puikus būdas užkirsti kelią daugeliui dantų ir dantenų ligų. Burnos higienistai kruopščiai išvalo aplink dantis ir ant jų esančius nešvarumus. Tai padeda užtikrinti estetišką jų išvaizdą, taip pat užkirsti kelią kariesui, burnos gleivinės ir periodonto ligoms, išvengti prasto burnos kvapo.
Odontologai tokią procedūrą rekomenduojama atlikti 1–2 kartus per metus. Profesionalūs burnos higienistai turi daug žinių apie burnos sveikatą, taigi, tikrai supažindins su taisyklinga burnos ertmės priežiūra, atsakys į visus su ja susijusius klausimus.
Pavyzdžiui, daugelis žmonių netinkamai naudoja dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlius. Netinkamai naudodami dantų siūlą, gali pažeisti dantenas, o maistą dar labiau įstumti į minkštuosius audinius.
Pas burnos higienistą būtina apsilankyti prieš bet kokį odontologinį gydymą, kad dantys ir burnos ertmė būtų kuo švaresni, taip pat profilaktiškai, norint pašalinti dantų apnašas. Šis vizitas labai svarbus gydant gingivitą ir periodontitą bei siekiant išvengti tolimesnių dantų pažeidimų.
Galiausiai, nėštumo pradžioje, kuomet organizmas jautresnis, todėl itin svarbu daugiau dėmesio skirti ir dantų bei burnos gleivinės priežiūrai.
Sergant periodonto ligomis, profesionali burnos higiena turėtų būti atliekama kas 1–4 mėn., o ortodontinio gydymo metu pas higienistą reikėtų lankytis kas 1–3 mėn.
Burnos higiena svarbi ir nešiojant dantų implantus – tuomet šią procedūrą derėtų atlikti kas 4–6 mėn.
Šių ligų pasekmės – skaudžios
Dantenų uždegimas, arba gingvitas, viena dažniausiai pasitaikančių su dantenomis susijusių problemų. Pagrindiniai šios ligos simptomai – dantenų jautrumas, patinimas, kraujavimas ir pakitusi jų spalva. Gingvito negydant, gali išsivystyti periodontitas, kitaip žinomas kaip parodontozė.
Tai periodonto (dantį supančių ir palaikančių audinių komplekso) audinius pažeidžianti liga. Jos požymiai primena gingvito: dantenų paraudimas, patinimas, pūliavimas ir kraujavimas. Tačiau šiuo atveju taip pat gali pasireikšti dantenų atsitraukimas, apsinuoginti dantų kakleliai.
Kartu juntamas dantų jautrumas, valgant šaltą, karštą arba saldų maistą, nemalonus burnos kvapas. Ligai įsisenėjus gali atsirasti dantų paslankumas ir pradėti tirpti kaulas.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje periodontitu serga daugiau nei 40 proc. moterų ir 50 proc. vyrų. Šiai ligai smarkiai pažengus, atsiranda rizika netekti dantų. Būtent periodontitas laikomas dažniausia dantų netekimo priežastimi. Vizito metu odontologas gali pastebėti pirmuosius dantenų ligų požymius ir paskirti reikiamą gydymą.
Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ odontologai Vilniuje ir Kaune suteiks profesionalią pagalbą, susidūrus su įvairiomis dantų problemomis. Ypač svarbu laiku pasitikrinti ir įsitikinti, ar burnoje nėra pavojingų darinių – dažnai lietuviai šią žinią išgirsta per vėlai, kuomet padėti labai sunku.
Nors burnos vėžys ir nėra itin dažnas, tačiau tai itin sudėtinga ir greitai progresuojanti liga, kuria serga vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės. Vėžiniai dariniai gali formuotis ant lūpų, liežuvio, vidinėje skruostų dalyje, taip pat gomuryje, sinusuose ar gerklėje, todėl juos gali būti sunku pastebėti.
Reguliariai pacientą prižiūrintis odontologas gerai žino to asmens burnos būklę. Dėl šios priežasties specialistui tampa lengviau pastebėti atsiradusius pokyčius.
Ankstyva burnos vėžio diagnozė gali padėti užtikrinti efektyvų gydymą ir geresnius rezultatus.
