Biopsijos vieta JAV prezidentui gražiai užgijo, nes bazinių ląstelių karcinoma nėra linkusi plisti, nereikalingas ir gydymas. Tačiau jaunystėje nemažai laiko saulėje praleidusiam J.Bidenui būtina dermatologinė priežiūra. Jis yra reguliariai gydomas dėl lokalizuoto nemelanominio odos vėžio pašalinimo.
Specialistai įspėja, kad ateityje gali daugėti odos onkologinių ligų, nes oda yra didžiausias žmogaus organas, kuris reaguoja tiek į vidinius, tiek į išorinius veiksnius. Svarbu nesupainioti kosmetinio odos defekto su piktybiniu dariniu.
Mat dažnai besikeičiančios ląstelės senstant išsigimsta, mutuoja ir tai sukelia vėžį. Bet odos vėžys susijęs ne tik su amžiumi. Daug ką lemia odos tipas, buvimas saulėje, žvarbus oras, šaltis.
Netgi įprotis dėvėti tam tikro stiliaus drabužius gali prisidėti prie odos ląstelių pakitimų.
Pavyzdžiui, gilias iškirptes mėgstančioms moterims reikėtų prisiminti, kad stiprus nudegimas paskatina ne tik pigmentinių dėmių atsiradimą.
Medikai sunerimę, kad išsiilgę šiltų orų Lietuvos gyventojai per atostogas renkasi tuos kraštus, kur gresia odos nudegimas. Lietuviams vis dar neįprasta karštą saulėtą dieną vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, nešioti skrybėles, tamsius akinius.
Aptikus pokyčių ant odos ypač svarbu laiku kreiptis pagalbos. Jei susidaro neaiškus darinys, jei anksčiau atsiradęs apgamas pasikeitė – pakito jo dydis, forma, spalva, jis ima niežėti arba kraujuoti, negalima delsti. Įgimti apgamai būna dideli, bet kelia mažai pavojaus, kad jie supiktybės.
Yra žinoma, kad dažniau supiktybėja įgyti dariniai, pavyzdžiui, įvairios dėmelės, kurios netrukdo gyventi.
Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytojas otorinolaringologas Ignas Karnas pasakojo, kad kartais piktybinės ląstelės būna nenuspėjamos.
– Ar bazalioma gali atsinaujinti? – paklausiau gydytojo I.Karno.
– Yra toks pavojus. Tai lemia įvairios priežastys, pavyzdžiui, jei vėžys buvo nevisiškai pašalintas, liko piktybinių ląstelių, praėjus tam tikram laikui darinys vėl pasirodo. Kita priežastis – vėžio tipas būna agresyvus ir, nepaisant gydymo, linkęs atsinaujinti.
Tiesa, dažniausiai nemelanominis odos vėžys atsiranda kitoje vietoje kaip naujas darinys. Taip pat vyresnio amžiaus žmonėms labiau būdinga tai, kad odos vėžio židiniai būna linkę atsirasti vis kitur.
– Kaip su amžiumi kinta oda? Kokie būna piktybiniai dariniai?
– Su amžiumi oda tampa plonesnė, mažėja poodinio riebalinio sluoksnio, ryškėja kraujagyslės, ilgainiui oda neatrodo tokia stangri ir lygi kaip jauno žmogaus. Susižeidus ar įsibrėžus ji gyja kur kas ilgiau.
Saulės vonios taip pat neprideda odai šviežumo – dėl ultravioletinių spindulių poveikio odoje greičiau atsiranda raukšlių, ji sausėja. Mėgėjai degintis saulėje kur kas labiau rizikuoja susirgti odos vėžiu.
Yra įvairių odos vėžio tipų. Vienas jų – melanoma yra itin agresyvus odos vėžys, o kiti tipai vadinami nemelanominiu odos vėžiu.
Į šią grupę patenka bazinių ląstelių karcinoma, plokščialąstelinė karcinoma ir kiti retesni vėžio tipai.
– Kaip dažnai yra nustatoma bazinių ląstelių karcinoma? Kuo ji skiriasi nuo melanomos?
– Bazinių ląstelių karcinoma yra dažniausiai diagnozuojama odos piktybinė liga. Remiantis įvairiais skaičiavimais, bent kartą gyvenime šio tipo vėžys gali išsivystyti kas trečiam vyrui (33–39 proc.) ir kas ketvirtai moteriai (23–28 proc.).
Bazalioma susidaro iš epidermio bazinių ląstelių – įvykus įvairiems pakitimams jos ima nekontroliuojamai daugintis. Statistiškai šis odos vėžys yra dažnesnis nei melanoma.
Lyginant su kitomis odos vėžio formomis, bazalioma vystosi lėtai, daug rečiau plinta į kitus organus. Tačiau laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydymo tai gali sukelti rimtų sveikatos bėdų.
– Kiek yra pavojingi saulės spinduliai?
– Su jais siejami pagrindiniai rizikos veiksniai bazaliomai išsivystyti.
Yra žinoma, kad didžiausią neigiamą įtaką turi B spektro ultravioletiniai spinduliai, kuriuos skleidžia saulė, taip pat soliariumo lempos. Būtent šie spinduliai skatina pakitimus odos ląstelėse.
Moksliniai tyrimai rodo, kad bazalioma dažniau suserga vyrai, taip pat šviesios odos ir šviesių akių žmonės, Šiaurės Europos gyventojai, kurių oda ne taip linkusi įdegti. Genetiniai veiksniai taip pat turi įtakos, ar žmogus susirgs bazalioma, ar ne.
– Kada reikia kreiptis į gydytoją? Kokie požymiai išduoda odos supiktybėjimą?
– Odos vėžys yra matomas, bet ne visi tai pastebi. Būna ir taip – šlapiuoja šašelis ant skruosto, žmogus tepa kremu, šašelis susitraukia, nukrinta, bet vėliau toje vietoje vėl ima šlapiuoti ir susidaro negyjanti žaizda. Ir tai trunka ne vienus metus.
Pasitaiko atvejų, kai sunerimstama tik tada, kai ant veido ar kitoje matomoje kūno vietoje susidaręs piktybinis darinys pasidaro didelis ir jo neįmanoma užmaskuoti kosmetinėmis priemonėmis.
Kuo ilgiau delsiama ieškoti pagalbos, tuo daugiau audinių piktybinis darinys pažeidžia. Bazalioma dažniausiai aptinkama veido srityje, kur kiekvienas milimetras yra labai svarbus.
Mano patarimas yra toks: jei odoje pastebėjote žaizdelę, kuri neišnyksta 3–4 savaites, reikėtų apsilankyti pas specialistą dėl apžiūros dermatoskopu.
– Koks yra taikomas gydymas?
– Diagnozavus bazaliomą auksinis standartas yra chirurginis gydymas.
Toks metodas nurodytas kaip pagrindinis daugelyje tarptautinių vėžio gydymo gairių.
O kiti galimi gydymo metodai rekomenduojami tais atvejais, kai operacija negalima arba pacientas jos atsisako. Pavyzdžiui, jei žmonės laiku nesikreipia į gydytoją ir turi bazaliomą ten, kur ji yra sunkiai operuojama arba jos nebegalima šalinti.
– Kaip dažnai pacientai turi būti tikrinami po nemelanominio odos vėžio pašalinimo?
– Apsižiūrėti, ar neatsiranda naujų odos darinių, reikėtų bent kartą per mėnesį, o apsilankymai pas specialistus priklauso nuo vėžio tipo, stadijos ir kitų individualių veiksnių.
Dažniausiai pacientai po bazinio ląstelinės karcinomos vėžio gydymo yra tikrinami kas 6–12 mėnesių, o po plokščialąstelinės karcinomos gydymo kiek dažniau – kas 3–6 mėnesius.
Kurioje vietoje oda labiausiai nukenčia
Maitinti, drėkinti ir saugoti odą nuo ultravioletinių spindulių – tai būdai išvengti ne tik raukšlių, pigmentinių dėmių, bet ir piktybinių darinių. Bazalioma dažniausiai susidaro ant veido. Vėžys mėgsta įsikurti ant nosies, nes jos oda plona.
Nors stipri saulė neabejotinai kenkia odai, melanoma dažniausiai atsiranda ne tose vietose, kurias pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, o tose, kurias dažniausiai dengia drabužiai. Melanoma moterims dažniausiai išsivysto ant blauzdos, vyrams – ant juosmens, nes veido oda atsparesnė.
Dalis melanomų atsiranda ne iš apgamų ir būna labai agresyvios. Ši liga gali būti be akivaizdžių pirminių židinių. Tokių melanomų diagnostika yra kebli, gali būti daugybinių metastazių visame organizme, o jų kilmė – neaiški.
Ant veido gali būti ikivėžinių ir kitokių pakitimų, susijusių su senatve, nes veidą veikia daugiausia nepageidaujamų veiksnių. Blogai, kai nesaugomos nuo saulės ausys, sprandas. Ilgainiui ant ausų susidaro skausmingų sukietėjimų, ypač vyrams. Tai skausmingi odos ir kremzlės uždegimai – chondrodermatitai.
Taip atsitinka dėl to, kad vasarą vyrai nemėgsta nešioti skrybėlių, dengiančių ausis. Sukietėjusį darinį kartais tenka operuoti, net išpjauti nedidelį gabalėlį ausies, nes žmogus negali atsigulti ir padėti galvos ant pagalvės.
