Nemalonūs simptomai – vis dažnesni
Gastroenterologo kabinete dažnas apsilanko tik tuomet, jei įsigyti vaistai, o kartais net ir subalansuota mityba: aštraus, riebaus maisto, alkoholio, kavos atsisakymas, nebepadeda.
Pykinimas, rėmens graužimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas – simptomai, jaučiant kuriuos kreiptis pagalbos būtina.
Ne tik konsultuotis, bet ir išsitirti galima greitai, kokybiškai ir patogiai. Klinikos „Antėjos“ dienos chirurgijos centre endoskopiniai tyrimai atliekami taikant nejautrą, taigi, be skausmo ir diskomforto, o ligas diagnozuoja ir gydo patyrę medikai.
Konsultuoja ir gydo kompetentingi specialistai
„Antėjos“ klinikose pacientus konsultuoja, ūmias ir lėtines virškinamojo trakto ligas diagnozuoja bei gydo patyrę gydytojai gastroenterologai.
Gydytojas gastroenterologas-endoskopuotojas Eimantas Mockus primena: jei nerimą kelia su žarnyno diskomfortu susiję simptomai: viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, sunkumo jausmas skrandyje, geriau nedelsti, laiku atlikti reikalingus kraujo, šlapimo ar onkologinių ligų žymenų tyrimus, esant reikalui – žarnyno endoskopinius tyrimus, mat laiku diagnozavus ligą gydymo rezultatai kur kas optimistiškesni.
Gydytojas gastroenterologas diagnozuoja ir gydo stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligas (opaligę, uždegimus, gastritą, gastroezofaginio refliukso ligą).
Taip pat – kepenų, kasos, tulžies pūslės ir latakų ligas (kepenų bei kasos uždegimus, tulžies pūslės uždegimą, autoimuninius procesus). Specialistas taip pat diagnozuoja ir gydo žarnų ligas (Krono ligą, opinį kolitą, celiakiją, dirgliosios žarnos sindromą, įvairių priežasčių sukeltus viduriavimus ir vidurių užkietėjimus).
Būtina tinkamai pasiruošti
Konsultacijos metu, prieš paskiriant konkretų endoskopinį tyrimą, kiekvienas pacientas supažindinamas su jo eiga, nors ir itin retomis, bet pasitaikančiomis komplikacijomis, ir, kas labai svarbu, kaip tinkamai tyrimui pasiruošti.
„Gydytojo ir paciento bendradarbiavimas, jo pasitikėjimas mediku, nusiteikimas pasitikrinti sveikatą, diagnozuojant virškinamojo trakto ligas, ypač svarbus. Kuo kokybiškiau ir tiksliau bus atliktas tyrimas, tuo geriau bus galima įvertinti pakitimus ir nustatyti diagnozę“, – pabrėžė gydytojas gastroenterologas.
Priklausomai nuo atliekamo endoskopinio tyrimo, nevalgyti ir negerti teks bent keletą valandų. Pavyzdžiui, prieš gastroskopiją – maždaug 6–7 valandas.
Prieš atliekant storosios žarnos tyrimą (kolonoskopiją) pasiruošti prireiks daugiau pastangų. Dieną prieš procedūrą geriami specialūs tirpalai žarnynui išvalyti, parą prieš tyrimą galima valgyti tik pusryčius, po jų, iki atliekant tyrimą, gerti tik vandenį.
Dažniausi tyrimai, ir kada jie būtini
Nors konsultacijos metu, išklausęs pacientą ir atlikęs kai kuriuos tyrimus, gydytojas gastroenterologas gali įtarti, kokia liga kamuoja pacientą, įtarimams patvirtinti detalesni tyrimai, tokie kaip gastroskopija ir kolonoskopija, ypač svarbūs.
Gastroskopija – moderniausias ir informatyviausias virškinamojo trakto tyrimas, atlikdamas kurį gydytojas gastroenterologas lanksčiu endoskopu apžiūri stemplę, skrandį, dvylikapirštę žarną.
Šio tyrimo metu, jei reikia, specialistas gali paimti biopsiją – mažus audinių gabaliukus tikslesniam ištyrimui mikroskopu, tyrimu metu gali būti šalinami polipai.
Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimas, įprastai, atliekamas pacientams, kurie skundžiasi skausmais ar nemaloniais pojūčiais viršutinėje pilvo dalyje, jei nepadeda anksčiau paskirtas gydymas.
Šis tyrimas taip pat rekomenduojamas, jei pacientas skundžiasi sutrikusiu ir skausmingu rijimu, užsitęsus ar vis atsinaujinant gastroezofaginio refliukso ligai, kamuojant neaiškios priežasties pykinimui ir vėmimui, aktyviam ar lėtiniam kraujavimui, geležies trūkumui, kai kitais radiologiniais tyrimais diagnozuoti patologiniai dariniai.
Viršutinės virškinamojo trakto dalies endoskopija, priešingai nei manoma, nėra skausminga, tačiau nedidelis diskomfortas, primenantis virškinimo sutrikimą ar gerklės skausmą, įprastas – tam svarbu nusiteikti.
Pacientui pageidaujant, atliekama endoskopija su bendra nejautra, tik po procedūros prireiks maždaug valandos poilsio.
Labai svarbu nepamiršti, jog po procedūros taikant nejautrą pacientui draudžiama vairuoti. Jei ji nebuvo taikoma, jokių apribojimų nėra.
Nugali baimė tirtis
Kitas – storosios žarnos endoskopinis tyrimas (kolonoskopija) – storosios žarnos diagnostikos ir gydymo būdas, kurio metu lanksčiu endoskopu apžiūrima visa storoji žarna (taip pat galinė plonosios žarnos dalis).
Nors kolonoskopijos tyrimas yra efektyviausias būdas įvairioms storosios žarnos ligoms ar vienam iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje – storosios žarnos vėžiui – nustatyti, net ir tie, kurie sulaukę 50 metų, skatinami išsitirti prevenciškai, ne visuomet skuba tą daryti: dalį stabdo sklandantys mitai, nors patys su procedūra nė karto nesusidūrė, kai kurie tiesiog bijo tyrimo, jaučia gėdą, todėl ignoruoja net ir rimtus simptomus.
Pacientams tyrimą rekomenduojama atlikti, jei tuštindamiesi pastebi kraujo, staiga pakito tuštinimosi pobūdis, atsirado staigus ar nepaaiškinamas svorio kritimas, ilgą laiką viduriuojama ar skauda pilvą, storosios žarnos vėžiu sirgo artimieji.
E. Mockus ramina: daugelį gąsdinantis kolonoskopijos tyrimas atliekamas taikant nejautrą, todėl pacientas skausmo ar diskomforto nejaučia. Kolonoskopija, kurią atliekant apžiūrima visa storoji žarna, trunka iki 25 minučių.
Svarbu nepamiršti, jog tyrimo dieną rekomenduojama atvykti su lydinčiu asmeniu, kuris po tyrimo pasirūpintų grįžimu namo. Tądien draudžiama vairuoti, dirbti su mechanizmais, nerekomenduojama pasirašinėti svarbių dokumentų.
Neskausmingi, bet pavojingi
Nors polipai įprastai nesukelia jokių simptomų, tačiau didina storosios žarnos vėžio riziką, pacientams endoskopijos metu atliekama ir dar viena – polipektomijos, arba polipų šalinimo, procedūra.
Dažniausiai polipai nesukelia jokių simptomų, žmogus net nežino, kad jų turi. Kartais, jei polipai dideli, jų paviršius išopėjęs ir trapus, kai kurie pacientai tuštindamiesi pastebi šviežio kraujo.
E. Mockus primena: profilaktinis patikrinimas – labai svarbus. Radus polipą, įvertinama jo lokalizacija, dydis, forma, paviršiaus ląstelių struktūra. Naudojant naujausią endoskopinę įrangą galima detaliau įvertinti polipą sudarančias paviršines ląsteles, kraujagysles, nustatyti ar polipas „geras“, ar turi kokių nors supiktybėjimo požymių.
Esant įtarimui dėl polipo supiktybėjimo, iš įtartinų vietų paimama biopsija. Jei polipas lokalizuotos patogioje vietoje, be supiktybėjimo požymių ir jį saugu pašalinti, polipektomija dažniausiai atliekama kartu su kolonoskopijos procedūra.
Kartais kai polipai yra labai dideli, turi supiktybėjimo požymių ar jų lokalizacija nepatogi ir gydytojas mato, kad kolonoskopijos metu visiškai pašalinti polipo nepavyks, pacientas gali būti nukreipiamas chirurgo konsultacijai, tuomet sprendžiama dėl operacijos.
