Pacientai, kuriems reikia šių elektrinių prietaisų implantacijos, skirstomi į dvi grupes – negirdėję, t. y., vaikai, gimę negirdintys, ir girdėję, suaugusieji, kurie dėl raudonukės, citomegalo viruso, išemijos, įgimtų ligų ar kitų priežasčių gyvenimo eigoje praranda klausą.
Vaikams, gimusiems negirdintiems, kochlearinius implantus geriausia implantuoti jiems dar nesulaukus dvejų metų amžiaus, tačiau būtina iki penkerių – tokio amžiaus vaikai iki 85 proc. informacijos gauna per klausą.
„Tik vėliau vaikai informaciją pradeda savintis per regą, tad svarbu anksti atlikti implantaciją, kad nesutriktų kognityvinės vaiko funkcijos, – teigia Giedrius Gylys, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos gydytojas otorinolaringologas. – Suaugusieji su klausa gauna vos 20 proc. informacijos, tačiau jos netekus jiems gali kilti spaudimas, sutrikti rega, jausti depresiškus jausmus.“
Seniau tokie implantai buvo kompensuojami tik gimusiems negirdintiems naujagimiams, suaugusieji už paslaugą turėjo susimokėti savo lėšomis. „Šiuo metu vaikams finansuojami dveji kochleariniai implantai, o suaugusiems – vienas. Noriu pabrėžti, kad implantai – ilgaamžiai. Prieš 25 metus pacientams implantuoti prietaisai iki šių dienų veikia puikiai, jų patikimumas siekia 98 proc.“, – teigia G. Gylys.
Dabar Kauno klinikose implantuojami naujausi, 2019 metais sukurti kochleariniai implantai, kurie yra vos 0,34 cm storio ir 1,8 cm ilgio. „Tai yra geriausias implantas, koks fiziškai gali būti sukurtas, – sako gydytojas otorinolaringologas. – Seniau implantas buvo storesnis, didesnis, ilgesnis, turėdavo mažiau elektrodų, kurie ir atlieka pagrindinę funkciją – perduoda elektros impulsą į klausos nervą.“
Gydytojas priduria, kad jeigu šiuo metu kochleariniuose implantuose yra 22 elektrodai, seniau jų būdavo vos vienas, du, keturi, kartais šeši ar dvylika.
Naujausieji implantai yra itin išmanūs, galintys garsinti ar slopinti aplinkos garsus, prisijungti prie telefono ar automobilio bluetooth technologijos. „Šiuo metu kitose šalyse jau vyksta bandymai su naujais implantais, kurie neturės išorinės dalies – viskas bus ausies viduje. Pacientas galės nakties metu jį išsiimti, pasikrauti, o dienos metu įsidėti, sėkmingai nešioti ir girdėti“, – ateities vizijomis dalijasi G. Gylys.
Taip pat tikima, kad kochlearinių implantų pasiskirstymas visuomenėje tiesiogiai nurodo šalies išsivystymą ir aukštą sveikatos apsaugos lygį. „Šalies, kurioje negirdinčių mažamečių pacientų yra daugiau nei suaugusiųjų, visuomenė yra sveikesnė už tokią šalį, kurioje suaugusių pacientų yra daugiau nei vaikų.
Prieš 25 metus Kauno klinikose didžioji dauguma pacientų, kuriems reikalinga prietaiso implantacija, buvo vyresnio amžiaus, o vaikų buvo vos keli. Šiuo metu suaugusieji sudaro daugiau nei pusę pacientų, kuriems Kauno klinikose implantuojami kochleariniai implantai“, – įžvalgomis dalijasi gydytojas.
Šiai dienai pasaulyje yra apie 700 tūkst. žmonių, kuriems kochleariniai implantai sugrąžino klausą. Tikrasis tokių prietaisų poreikis – apie 15 mln. Didžiulis šių aparatų poreikis jaučiamas besivystančiose šalyse, kuriose yra daug triukšmo ir sprogimų, sukeltų vykstančių karų, taip pat tose šalyse, kuriose klausos aparatai ir kochleariniai implantai nėra kompensuojami.
Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika pripažinta ne tik Kauno regiono, bet ir visos Lietuvos bei Pabaltijo audiologiniu ir klausos reabilitacijos centru, kuriame taikoma patys pažangiausia ištyrimo ir gydymo metodai, patyrę ir kvalifikuoti gydytojai žengia koja kojon su geriausiomis pasaulio klinikomis. Per 25 metus Kauno klinikose implantuoti 320 kochleariniai implantai.
