„Jeigu jaučiate ne tik stiprų nuovargį, bet ir laiks nuo laiko nutirpsta kūnas, lipant laiptais vis užkliūvate, suprastėjo rega, patiriate galvos svaigimą, o gal net atsirado šlapinimosi sutrikimų – rekomenduočiau neignoruoti šių simptomų ir kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją“, – sako medicinos mokslų daktarė, neurologė doc. Lina Malcienė vardindama pirmuosius išsėtinės sklerozės simptomus.
Jaunų žmonių liga
Skirtingai nei mes galvojame, išsėtinė sklerozė – jaunų, darbingų žmonių liga. Daugumoje atvejų ji diagnozuojama 20–40 m. žmonėms. Retai, bet ši liga pasitaiko ir vaikų, dažniau paauglių, tarpe.
„Ankstyva diagnostika ypatingai svarbi. Deja, kadangi simptomai nėra specifiniai – jauni žmonės juos ignoruoja ir nurašo pervargimui. Šeimos gydytojai irgi ne visada atpažįsta ligą ir išrašo arba imunitetą stiprinančių papildų, arba siunčia pas įvairiausius kitus specialistus pagal simptomatiką: oftalmologą, gastroenterologą ar urologą“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės išsėtinės sklerozės centro įkūrėja ir vadovė L. Malcienė.
Pasak daktarės, ne vienas jaunas vyras į jų centrą atkeliauja būtent iš urologo. Mat šlapimo sutrikimo problemos retos jaunų žmonių tarpe, tačiau dažnos sergant išsėtine skleroze. Kaip ir silpnumas kojose.
„Kalbant apie regos sutrikimus, mūsų pacientai vardina tokius simptomus kaip neryškus vaizdas, žiūrėjimas lyg per rūką, skausmas už akies. Būna, be priežasties, aptirpsta viena galūnė ar kūno dalis. Retesni simptomai ligos pradžioje: koordinacijos sutrikimas, rankų ar kojų drebėjimas, pusiausvyros nelaikymas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai“, – pasakoja L. Malcienė.
Sergant išsėtine skleroze, kai kurie simptomai gali trukti trumpai ar visai išnykti, kiti ilgiau ar net visą gyvenimą. Dažniausiai ligos pradžioje pasitaiko besikartojantys paūmėjimai ir pagerėjimai – tai recidyvuojanti ligos eiga. Tuomet atsiradę neurologiniai simptomai po tam tikro laiko visiškai išnyksta, sergančiojo būklė būna gera, tačiau gali pasikartoti arba atsirasti nauji simptomai.
Moterys serga dažniau, bet lengvesne forma
Išsėtinės sklerozės centro vadovė akcentuoja, kad ypatingai svarbu nustatyti ligą ankstyvose jos stadijose ir laiku pradėti gydymą. Mat nors liga ir nėra išgydoma bei progresuojanti, tačiau ją galima stabilizuoti. Vis dėlto, laiko atgal jau neatsuksi, jeigu liga yra pažengusi.
„Išsėtinė sklerozė tikrai nėra nuosprendis. Aišku, ji veikia gyvenimo kokybę, tačiau mes padedame ją gerai valdyti. Yra žmonių, kurie su išsėtine skleroze gyvena didesnę dalį savo gyvenimo, dirba, – sako L. Malcienė. – Tačiau jeigu liga nėra laiku diagnozuojama ir negydoma, ji progresuoja, sukelia neįgalumą ir, galiausiai, žmogus miršta nuo sukeltų komplikacijų.“
Tačiau kiekvienas atvejis individualus. Ligos eiga labai priklauso nuo organizmo savybių. Kaip ir nuo lyties. Pavyzdžiui, moterys yra dukart labiau linkusios sirgti išsėtine skleroze. Tačiau joms būdinga neretai lengvesnė ligos eiga nei vyrams, kuriems išsėtinė sklerozė pasireiškia sunkesne forma, o ligos eiga neretai būna sunkesnė.
„Jeigu susirgo jauna mergina ir vienas iš požymių, sutrikusi rega, tai greičiausiai ligos eiga bus lengvesnė ir ne taip sunkiai besivystanti. Tačiau jeigu serga keturiasdešimtmetis vyras, kuriam pasireiškė judėjimo sutrikimai – tai jau blogesnės prognozės požymis“, – pastebi L. Malcienė.
Proveržis gydime – biologinė terapija
Pasak daktarės, ankstyva išsėtinės sklerozės diagnostika ypač svarbi dar ir todėl, kad neseniai Lietuvoje registruotas visiškai naujas, ligos eigą iš esmės keičiantis, vaistas ankstyvai progresuojančiai išsėtinei sklerozei gydyti.
„Tai inovatyvi terapija, skirta negrįžtamą neįgalumą sukeliančiai progresuojančiai išsėtinei sklerozei gydyti“, – sako L. Malcienė.
Galimybė taikyti šį gydymą laikoma proveržiu išsėtinės sklerozės gydyme. Mat iki šiol tokių pacientų gydymas buvo labiau simptominis. Progresuojanti išsėtinė sklerozė yra sekinanti liga, kuriai būdingi palaipsniui sunkėjantys simptomai.
„Šis vaistas Europos Sąjungoje buvo registruotas prieš beveik trejus metus. Mes, kartu su kitomis šalimis, dalyvavome klinikiniuose tyrimuose ir rezultatai išties labai geri. Šiandien galime sustabdyti progresuojančią ligą tiems pacientams, kuriems simptomai nuolat blogėdavo,“ – sako L. Malcienė ir pabrėžia, kad viskas atsiremia į tai, kad gydymas būtų pradėtas taikyti kuo anksčiau.
Pasak Išsėtinės sklerozės centro vadovės, pasaulinė praktika rodo, jog svarbu užtikrinti, kad šios terapijos taikymas turi būti pastovus.
„Bet kuriuo atveju, mano pagrindinė žinutė – nelaukite ir neignoruokite simptomų. Geriau jau šimtas atvejų, kai išsėtinės sklerozės diagnozė nepasitvirtina nei vienas atvejis, kai diagnozuojama vėlyvoje stadijoje, nes šiuo metu Lietuvoje mes turime visus naujausius vaistus šiai ligai gydyti ir užkirsti kelią jos progresavimui,“ – sako daktarė, neurologė doc. L. Malcienė.
