Tokiais atvejais specialistai pataria atlikti vitamino D kiekio tyrimą. Neretai paaiškėja, kad būtent jo organizmui ir trūksta.
Vadinti jį vitaminu ne visai teisinga. Tai hormonas, kuris gaminamas odą veikiant ultravioletiniams spinduliams, kitaip tariant, saulei.
Vitamino D gauname ir su maistu – provitaminų D2 (augalinės kilmės produktai ir grybai) ir D3 (gyvūninės kilmės produktai) pavidalu.
Patekę į kepenis šie provitaminai pavirsta neaktyvia vitamino D forma. Ten jis saugomas tol, kol jo neprireikia. Tuomet patenka į kraują, keliauja į inkstus, kur įgauna aktyvią formą.
Vitamino D receptoriai yra beveik visose mūsų organizmo ląstelėse – pradedant nuo galvos smegenų ir baigiant smulkiausiu mažojo pirštelio kauleliu. Dėl to toks didžiulis vitamino D poveikis kone visiems organams ir organizmo funkcijoms.
Mokslininkai atrado genus, kurie lemia odos, raiščių, raumenų, kraujagyslių, atraminių organų kietojo ar standaus apvalkalo (kapsulių) tvirtumą ir elastingumą. Paaiškėjo, kad vitaminas D, aktyvindamas šių genų darbą, turi įtakos gražiai išvaizdai ir sveikatai.
Net nustatyta, kad hialurono rūgšties injekcijos bus kur kas veiksmingesnės pašalinus vitamino D stoką. Padidinus jo kiekį galbūt nereikės ir šių injekcijų.
Jungiamųjų audinių silpnumas sutrikdo moterų mažojo dubens organų veiklą. Dėl šios problemos pastaruoju metu gana dažnai kreipiamasi į ginekologus, o pacienčių amžius vis jaunėja.
Su metais mažėja raumeninio audinio kiekis ir kokybė. Juk širdis ir diafragma – taip pat raumenys, todėl blogiau išsiplečia plaučiai, silpniau dirba širdis. Vitaminas D padeda palaikyti raumenų jėgą.
Visa ląstelių sandara formuojasi motinos įsčiose. Ši aplinkybė daro poveikį ne tik vaiko sveikatai, bet ir tolesniam jo gyvenimui. Vitamino D trūkumas nėščiosios organizme gali turėti rimtų pasekmių ne tik jai, bet ir vaikui. Pavyzdžiui, itin anksti prasideda dantų ėduonis ir padidėja neatsparumas infekcijoms.
Nuo gimimo žmogaus organizmas moka priešintis visokiausioms bakterijoms ir virusams. Tai – ypatingų baltymų, kurių gamybą suaktyvina vitaminas D, nuopelnas.
Įrodyta, kad mažas saulės vitamino kiekis – viena nutukimo ir antrojo tipo cukrinio diabeto priežasčių. Tai reiškia, kad problemos dėl svorio ne visada susijusios su mityba.
Galima taisyklingai maitintis, būti fiziškai aktyviam, bet turėti sudribusį kūną ir antsvorio. Vitamino D trūkumą turinčių žmonių organizme gliukozė pavirsta ne energija, o riebalais.
Prasideda netinkami sąveikos su deguonimi procesai, kaupiasi nuodingos medžiagos, kurios sukelia dar didesnį riebalinio audinio uždegimą. Nedaugelis žino, kad nutukimas – gerybinis riebalinio audinio auglys.
Vitaminas D – tarsi raktas, atidarantis ląstelę, kad čia vyktų tinkamas gliukozės pasisavinimas. Be to, jis dar padidina leptino lygį. Tai hormonas, kuris kontroliuoja riebalų kaupimąsi, alkį ir apetitą.
Specialistai pataria: nepulkite stačia galva į griežčiausias dietas ir nekankinkite savęs fiziniais krūviais neatkūrę vitamino D kiekio normos.
Saulės vitaminas turi įtakos dopamino – laimės hormono – gamybai. Mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad paauglių, turinčių polinkį į savižudybę, vitamino D kiekis kraujyje buvo žemesnis nei 15 ng/ml (nanogramų mililitrui).
Bet tikra sensacija tapo pastarojo meto atradimas. Paaiškėjo, kad aktyvios formos vitaminas D geba savarankiškai gamintis galvos smegenyse. Dėl to jo vaidmuo itin svarbus atminčiai ir dėmesiui sutelkti.
Vitaminas D stimuliuoja kolageno ir hialurono rūgšties gamybą. Tai turi įtakos odai ir gleivinei. Daugelis moterų, pašalinusios vitamino D trūkumą, ne tik geriau jaučiasi, yra žvalesnės, energingesnės, bet ir atrodo jaunesnės.
Su vitamino D trūkumu, kaip įrodo daugelis tyrimų, susijusios ir autoimuninės ligos. Daugelis atvejų atskleidė, kad kuo didesnis jo stygius, tuo sunkesnė liga. Saulės vitamino kiekio padidėjimas reguliuoja imuninę sistemą, sumažindamas jos agresyvų elgesį organizmo ląstelių atžvilgiu.
Po pastarojo meto įvykių paaiškėjo, kad vitaminas D turi didelį antivirusinį poveikį. Paviešinti moksliniai straipsniai, kuriuose teigiama, kad tarp užsikrėtusiųjų koronavirusu nė vienas neturėjo vitamino D iki 100 ng/ml.
Mokslininkai nustatė, kad tarp pražūtingojo viruso ir šio vitamino yra tiesioginė priklausomybė: kuo mažesnis vitamino D kiekis, tuo didesnė rizika susirgti.
Į ginekologus dažnai kreipiasi moterys, turinčios hormonų veiklos sutrikimų. Vienos negali pastoti, kitos sunkiai atsigauna po gimdymo. Tuomet pagalbą vėl suteikia vitaminas D.
Jis skatinamai veikia progesterono gamybą. Hormono, kuris padeda pastoti, išsaugoti nėštumą ir atkurti testosterono – lytinio hormono – lygį po gimdymo. Nedidelis jo kiekis taip pat yra moterų organizme.
Žmogaus organizme yra apie kilogramą kalcio, kuris beveik visas sukauptas kauliniame skeleto ir dantų audinyje. Tik vienas procentas – kraujo plazmoje.
Vitamino D trūkumas sutrikdo normalų kalcio patekimą į kaulus ir jie tampa trapūs. Pašalinę saulės vitamino trūkumą sustabdysime ne tik osteoporozę. Kaulai, kaip parodė pastarųjų metų tyrimai, gali net atsinaujinti vitaminą D vartojant ilgą laiką.
Po tyrimų paaiškėjo, kad vyresnėms nei 55 metų moterims, kurių kraujyje vitamino D kiekis siekia 60 ng/ml ir daugiau, yra mažesnė pieno liaukų vėžio rizika, palyginti su tomis, kurių kraujyje vitamino D kiekis siekia 20 ng/ml ir mažiau.
Sergančios pieno liaukų vėžiu ir didelį vitamino D kiekį kraujyje turinčios pacientės turi du kartus daugiau galimybių išgyventi. Saulės vitaminas užkerta kelią agresyviam ląstelių dalijimuisi, auglys nustoja augti.
Šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad ir skeleto raumenys jautrūs vitaminui D. Jei jo trūksta, raumenis galima užsiauginti, bet jie neturės daug jėgos.
Bet reguliarios treniruotės padeda pasisavinti vitaminą D. Jo gauname daugiau būdami fiziškai aktyvūs.
Saulės spindulių poveikis – geriausias būdas palaikyti normalų vitamino D kiekį kraujyje. Kita vertus, saulės vitamino yra kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, jo turi žuvys – otai, karpiai, sardinės, tunas, taip pat kiaušiniai, pieno produktai, jaučių kepenys, ikrai.
Vitaminas D gali būti naudingas daugeliui žmonių, ypač niūriu žiemos metu, ir tiems, kurie dėl darbo uždarose patalpose neturi galimybių praleisti daugiau laiko gryname ore.
Ar galima vitamino D perdozuoti?
Tai itin retas atvejis. Bet neigiamas vitamino D poveikis gali pasireikšti, kai vartojamos per didelės jo dozės.
Nejaugi vitaminas D – vaistas nuo visų ligų?
Tikrai ne. Saulės vitaminas negydo ligų. Bet laiku sugrąžinus jo normą organizmui lengviau susidoroti su negalavimais, o daugelio ligų ir visiškai pavyksta išvengti.
Parengė Ona Kacėnaitė
