Martynui dar vaikystėje nustatyta uždegiminė žarnyno liga opinis kolitas (OK). OK – lėtinis storosios žarnos gleivinės uždegimas, kuriam būdingas viduriavimas su krauju. Vaikinui taip pat nustatyta su opiniu kolitu susijusi viena reikšmingiausių imuninių kepenų ligų – pirminis sklerozuojantis cholangitas (PSC).
„PSC metu pažeidžiami kepenų latakai, ligai progresuojant gali išsivystyti kepenų cirozė, pirminis kepenų ar kepenų latakų vėžys“, – pasakoja Martyno gydanti gydytoja doc. Irena Valantienė, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Gastroenterologijos skyriaus vadovė.
Natūraliai ši liga linkusi progresuoti nepaisant taikomo medikamentinio gydymo. Martynui, sulaukus pilnametystės, liga buvo sparčiai pažengusi, išsivysčiusi kepenų cirozė su ženkliu kepenų funkcijos nepakankamumu ir įvairiomis komplikacijomis. „Vaikinui kartojosi infekcijos kepenų latakuose. Vienintelis gyvybę gelbstintis gydymo metodas – kepenų transplantacija“, – sako docentė.
Martynas, tuo metu būdamas vos 19-os metų, prisimena su nekantrumu laukęs tinkamo organo donoro. „Mano būklė buvo prasta – man skubiai reikėjo donorinių kepenų. Tuo metu atsirado tinkamos kepenys ir man atlikta pirmoji organo transplantacija“, – pasakoja pacientas.
Tačiau praėjus keturiems metams po pirmosios kepenų transplantacijos, liga atsinaujino. Nors kepenų funkcija visą laiką išliko gera, tačiau dėl kepenų latakų pažaidos, kurią sąlygojo atsinaujinusi liga, kartojosi bakterinės infekcijos, formavosi abscesai (pūlingi dariniai) kepenyse, stebėtas ne vienas sepsio epizodas.
„Pacientui taikyta įvairi ilgalaikė antibakterinė ir priešgrybelinė terapija, atlikti inovatyvūs endoskopiniai kepenų latakų stentavimai, tačiau paciento kepenyse rusenančios infekcijos išgydyti nepavyko, dėl to vaikinui grėsė gyvybei grėsmingos komplikacijos“, – teigia doc. I. Valantienė.
Martynas vėl įtraukas į recipientų sąrašą ir po dviejų mėnesių sulaukė antrojo donorinio organo. Abi kepenų transplantacijas sėkmingai atliko prof. Giedrius Barauskas, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas.
Martynas recipientus po transplantacijų ragina nenumoti ranka į kūno siunčiamus signalus ir vos pajutus ką nors nebūdinga – kreiptis pagalbos į specialistus. „Jeigu jaučiatės prastai – nedelskite, kreipkitės į gydytojus. Juk geriau pasitikrinti ir išgirsti, kad viskas gerai, nei ignoruoti skausmus ir taip kenkti sau“, – sako pacientas.
Docentė pabrėžia, kad tokių pacientų kaip Martynas gydymas nukreiptas į ligos progresavimo stabdymą, sulėtinimą ir ligos sukeltų komplikacijų gydymą. „Tam tikra prasme esame ligos įkaitai, nes efektyvaus gydymo metodo, užkertančio kelią ligos progresui – nėra, – teigia doc. I. Valantiene. – Šiai dienai vienintelis efektyvus gydymo metodas, esant labai pažengusiai ligai, kuris pagerina išgyvenamumą – kepenų transplantacija.“ Po diagnozės nustatymo, neatlikus kepenų transplantacijos, pacientai išgyvena apie 12 metų, o po kepenų transplantacijos pacientų gyvenimo kokybė ypatingai pagerėja, dešimties metu išgyvenamumas siekia 70 proc.
Po kepenų transplantacijos Martynas baigė mokyklą, grįžo į socialinį gyvenimą. Visame gydymo procese tiek iki transplantacijos, tiek po jos, aktyviai dalyvauja ir bendradarbiauja ne tik Martynas, bet ir visa jo šeima.
„Manau, tai vienas pagrindinių variklių neleidžiančių vaikinui nuleisti rankų, pasiduoti ligai. Nors kovoje su grėsminga liga šiai dienai mūšį esame laimėję, ligą žingsniu aplenkę, tačiau budrumo prarasti negalime, – sako docentė. – Tikiu, Martyno laukia sėkminga kelionė. Džiugu, kad prie jos gali prisidėti ir Kauno klinikų komanda.“
Kauno klinikos – vienas iš dviejų medicinos centrų Lietuvoje, kuriame atliekamos kepenų persodinimo operacijos. Pastaraisiais metais čia atliekamas rekordinis skaičius kepenų transplantacijos operacijų: 2021-aisiais atlikta net 16, 2022-aisiais 19-ka, o šiais metais atliktos jau 4 kepenų transplantacijos.
