Nors Lietuvoje tuberkuliozės sergamumas yra vienas didžiausių Europoje, pasak gydytojos pulmonologės Gretos Musteikienės, labiausiai diagnozę išgirdusį žmogų gąsdina ne pati liga, o ją supančios socialinės stigmos: „Manome, jog šia liga serga tik benamiai, alkoholio priklausomybę turintys, laisvės atėmimo bausmę atliekantys ar atlikę bei socialiai apleisti žmonės. Taip nėra. Tuberkuliozė nesirenka nei amžiaus, nei socialinės padėties.“
Jei pažvelgsime į faktus, tuberkuliozės stigma tikrai kaip mat taps neaktuali. Su ligos diagnozavimu ir gydymu dirbanti pulmonolgė G. Musteikienė gali remtis darbine patirtimi, pacientų portretais: „Serga ir maži vaikai, ir senoliai, ir mokslininkai, ir bedarbiai. Šiuos žmones sieja vienas dalykas – tuberkulioze, kaip, beje, ir kitomis infekcinėmis ligomis, lengviau suserga žmonės, kurių imunitetas dėl vienokių ar kitokių priežasčių sutrikęs, nusilpęs. O pažeistas imunitetas gali būti ir žmogaus, neturinčio jokių žalingų įpročių, besirenkančio sveikos gyvensenos principus.“
Gydytoja patikina, jog ne tik paciento portretas, bet ir tuberkuliozės nustatymo istorija kiekvienu atveju skirtinga: „Kartais liga būna netikėtas radinys, kai, pavyzdžiui, susimušus krūtinę dėl šonkaulių lūžių atliekama rentgeno nuotrauka ir kartu pastebimas tuberkuliozei būdingas „židinėlis“, nors dar nėra jokių pastebimų ligos simptomų. Kitais kartais žmogaus sveikata lėtai, bet užtikrintai blogėja jau keletą mėnesių ar net porą metų, tačiau jis vis dar delsia kreiptis į gydytojus. Galų gale jį dūstantį, išsekusį greitoji pristato tiesiai į skubios pagalbos skyrių.“
Anot gydytojos, be jau minėtos socialinės stigmos, tuberkulioze susirgusį žmogų dažniausiai gąsdina ir gydymo trukmė. „Šiuo metu trumpiausias galimas gydymo kursas – šeši mėnesiai. Neretai visi tie mėnesiai yra praleidžiami ligoninėje, kai žmogus yra atskirtas nuo savo aplinkos ir šeimos narių. Žmogui dar baisiau, kai sužinoma, jog nustatyta vaistams atspari tuberkuliozė. Tada ligoninėje galima praleisti net dvejus metus ar ilgiau. Dauguma žmonių po patirto pirmojo šoko dėl gyvenimo būdo pasikeitimo prisitaiko. Esu mačiusi atvejų, kai žmogus šiame pokytyje atranda prasmę, liga ir ilgas jos gydymas tampa proga atsisakyti žalingo įpročio, pradėti sportuoti, imti skaityti, susirasti naują hobį ar, galų gale, iš pagrindų apsvarstyti savo gyvenimą“, – pacientų požiūriu dalinasi G. Musteikienė.
Žvelgiant į diagnostiką bei gydymo praktikas, matome, jog tuberkuliozė yra gana universali liga, tad pasaulyje ji diagnozuojama ir gydoma beveik taip pat. „Tuberkuliozė, bent jau Europoje, seniai nebe „baltasis maras“. Nuo tuberkuliozės pastaruoju metu mirštama retai, įprastai tik tada, kai žmogus atvyksta su apleistos, ilgai besitęsiančios ligos stadija. Tuberkuliozės gydyme daug metų nebuvo nieko naujo: vakcina viena, daugiau nei šimto metų senumo, vaistų vos keletas, gydymo schemos visiems tos pačios. Tik pastaraisiais metais daug kas ėmė keistis: nauji vaistai, kitokie, trumpesni gydymo režimai, geresnės gydymo išeitys. Matau, jog dabar ši liga taip nebegąsdina nei gydytojų, nei, tikiuosi, pacientų. Smagu tame dalyvauti, stebėti, kaip keičiasi daugelį metų buvusi tarsi užmiršta medicinos sritis“, – džiugią informaciją apie permainas mini gydytoja G. Musteikienė.
Tiesa, vien išrastų vaistų ar gydymo metodų nepakanka, pacientas turi norėti pasveikti ir sukurtomis priemonėmis pasinaudoti. Gydytojos teigimu, kai tuberkuliozė jau nustatyta, gydymas pradėtas, didžiausias darbas ir misija sveiko gyvenimo link tenka pacientui – tikėti gydymu ir sąžiningai pabaigti jį iki galo: „Visame pasaulyje egzistuoja tiesiogiai stebimo gydymo sistema (angl. Directly Observed Therapy Shortcourse (DOTS)), kurios pagrindinis principas – vaistai nuo tuberkuliozės kasdien suvartojami medicinos personalo priežiūroje. Tačiau būna situacijų, kai pacientas vaistų vartoti nenori, visaip to vengia ar net sprunka iš ligoninės. Tą gal ir galima suprasti – kartais vaistai sukelia nemalonių šalutinių poveikių, be to, net jei į ligoninę žmogus atvyko jausdamasis tikrai prastai, per pirmus dvejus mėnesius dauguma simptomų paprastai išnyksta, tad mintis kasdien gerti maždaug dešimties tablečių „pusryčius“ nebežavi. Čia ypač svarbu pacientui tą motyvaciją suteikti. Mes, medikai, turime prisiminti pavyzdžius, kai vis su sunkesnėmis, atsparesnėmis tuberkuliozės formomis į ligoninę grįžta pacientai, kurie tą pirmąjį kartą neturėjo kantrybės baigti gydymo iki pabaigos. Aš žinau, jog gydytojas turi patarti, motyvuoti, ir kantriai vesti pacientą pasveikimo tikslo link. Tik kartu šis tikslas tampa pasiekiamas.“
Tuberkuliozė – infekcinė, įvairius žmogaus organus pažeidžianti liga. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra atvira plaučių tuberkuliozės forma sergantis žmogus. Liga plinta per orą – kalbant, kosint ar čiaudint. Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje. Didžiausią reikšmę saugantis nuo tuberkuliozės turi žmogaus imuninė būklė, taip pat svarbu periodiškai tikrintis sveikatą, laikytis asmens higienos rekomendacijų, vėdinti patalpas. Vaikus nuo susirgimų sunkiomis tuberkuliozės formomis galima apsaugoti skiepijant. Lietuvoje naujagimiai nuo tuberkuliozės skiepijami 2–3 dieną po gimimo.
Šį straipsnį paruošusi socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ primena, kad daugiau informacijos apie socialinius renginius, laidas ir labdaringas kampanijas galite sužinoti internetinėje svetainėje. Prisidėti prie šios iniciatyvos veiklos taip pat galite įsigydami iniciatyvos atributiką, skirtą įkvėpti sergančiųjų bendruomenes.
