Lietuvoje daugėja nukentėjusiųjų nuo nelegaliai įsigyjamų cheminių medžiagų, taip pat nuo alkoholio, nikotino, kofeino bei migdomųjų ir raminamųjų tablečių. Kaina, kurią visuomenė moka už tai, kad jos piliečiai vartoja ir legalias, ir draudžiamas chemines medžiagas, kasmet auga. Griežtų medikų nurodymų nesilaikymas, vaistų maišymas su narkotinėmis medžiagomis neretai gali baigtis ir mirtimi.
Tyrimai rodo, kad benzodiazepinų (vadinamųjų migdomaisiais ir raminamaisiais) vartojimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje.
Specialistams neramu ir dėl to, kad paaugliai ir nepilnamečiai Lietuvoje vartoja raminamuosius vaistus ne pagal gydytojo paskyrimą.
– Peršalę žmonės gydosi kuo tik sugalvoja, geria miltelius neperskaitę vaistų vartojimo instrukcijos. Juose dažniausiai būna paracetamolio. Ar perdozavus jis gali būti pavojingas? – paklausiau Toksikologijos centro vadovo R.Badaro.
– Ne tik gali, bet ir yra pavojingas. Padauginęs paracetamolio žmogus gali atsidurti ne tik reanimacijoje, bet ir morge. Kai kuriais atvejais šis medikamentas gali sukelti mirtį. Prieš geriant vaistus nuo peršalimo reikėtų atidžiai perskaityti informacinį lapelį ir vartoti juos taip, kaip parašyta.
Nėra nekaltų vaistų ir nuo kosulio. Vieni jų skiriami esant šlapiam kosuliui, o kiti – sausam. Vieni jų gali užslopinti kvėpavimo centrą taip, kad bus blogai.
Net tarp tų vaistų, kuriuos galima įsigyti vaistinėje be recepto, yra tokių preparatų, kurių padauginus nebus gerai. Tai, jog vaistą galima įsigyti be recepto, nereiškia, kad jis saugus, jei vartojamas ne pagal paskirtį.
Savigyda nėra gerai – juk automobilio taisyti daug kas nesiryžta, bet mielai gydosi patys.
– Nemiga yra vienas dažniausių negalavimų, kai žmonės griebiasi tabletės. Kokios žalos gali pridaryti nuolatinis migdomųjų vartojimas?
– Migdomieji vaistai – tai tik dalis priemonių. Yra liaudiškų receptų, kurie taip pat populiarūs. Nereikia griauti miego struktūros, kuri užkoduota žmogaus prigimtyje. Jei gydytojas pataria pirmiausia laikytis būdravimo ir poilsio režimo, pacientui dažnai tai norisi praleisti pro ausis.
Dėl nemigos, varginančių nerimo ar panikos atakų gydytojai skiria raminamąjį ir migdomąjį poveikį sukeliančių benzodiazepinų grupės vaistų, vadinamųjų raminamųjų ar migdomųjų.
Dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė ir psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir kuo ilgesnį laiką ji vartojama, tuo didesnė priklausomybės rizika.
Abstinencijos požymių gali atsirasti per keletą dienų po vaisto vartojimo nutraukimo, pavyzdžiui, galvos, raumenų skausmai, didelis nerimas, dirglumas.
Sunkiais atvejais gali kilti haliucinacijų, padidėti klausos aštrumas, atsirasti sustingimas ir dilgčiojimas galūnėse, padidėti jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, prasidėti traukuliai.
– Kas atsitinka, jei skausmas gydomas blogai?
– Dažniausiai vaistų priklausomybę įgyja žmonės, vartojantys skausmą malšinančius opioidus. Pagrindinė šių medikamentų vartojimo problema – jų negalima nutraukti staigiai, nes iškart atsiranda ryški abstinencijos simptomatika. Tada auga opioidų dozės, sunkiau pakeliamas vis mažesnis skausmas.
Pirmas klausimas, kurį reikia užduoti pacientui, galbūt priklausomam nuo opioidų, – kiek kartų per savaitę ar mėnesį tuštinatės? Šie vaistai paveikia virškinamojo trakto peristaltiką ir net jų vartojimo nenutraukus, bet sumažinus dozę žarnyno veikla gali pagerėti.
Objektyvių kriterijų, kurie parodytų skausmo intensyvumą, nėra daug, nes skausmas dažniausiai matuojamas pagal subjektyvią skalę.
Kiekvienam žmogui vadinamasis skausmo slenkstis gali būti skirtingas, o nuskausminamieji dar jį keičia. Tai reiškia, kad ilgai vartojant vaistus nuo skausmo žmogaus organizmas darosi jautresnis, – skausmo slenkstis sumažėja, tai yra pakeliamas vis mažesnis skausmas ir reikia didesnės vaistų dozės.
Netinkamai malšinamas skausmas yra viena priežasčių, kodėl žmonės tampa priklausomi nuo vaistų. Jei centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai vartojami be gydytojo paskyrimo arba ne taip, kaip paskyrė medikas, bus daugiau žalos nei naudos.
– Ar gali išsivystyti priklausomybė nuo kavos?
– Neseniai gydėme vidutinio amžiaus ligonį, kuris atvyko dėl planinės operacijos. Vėliau paaiškėjo, kad prieš operaciją vyras neišgėrė įprastos energinių gėrimų dozės, todėl prasidėjo abstinencija. Jis daug metų stengdavosi pakelti nuotaiką energiniais gėrimais, kuriuose yra daug kofeino ir gliukozės. Atsitiko taip, kad smegenys pasigedo šių medžiagų, kurios veikia kaip stimuliatoriai.
– Kas yra „girti“ vaistai?
– Manau, būtų galima patentuoti šią sąvoką – ji siejama su įpročiu, kai vartojami ne tik vaistai, bet ir alkoholis.
Yra pacientų, kurie visą dieną vartoja alkoholį, o vakare – vaistus, ir taip kasdien. Nors tai mirtinai pavojingas derinys, taip besielgiančių žmonių yra daugybė.
Sociologinės apklausos rodo, kad norėdami jaustis darbingi žmonės vartoja įvairias psichoaktyviąsias medžiagas, vaistai taip pat priklauso šiam sąrašui. Alkoholio ir vaistų derinys pasižymi sinerginiu poveikiu, o tai reiškia, kad veikdamos kartu šios medžiagos sukelia kur kas stipresnį efektą nei kiekviena atskirai. Kitaip sakant, gauname ne solo partiją, o visą chorą.
– Kas dažniausiai gydosi Ūmių apsinuodijimų skyriuje?
– Daugiausia apsinuodijimų Lietuvoje įvyksta dėl per didelio alkoholio kiekio vartojimo. Perdozavus atsiranda įvairiausių patologijų – tiek smegenų, tiek periferinės ir centrinės nervų sistemos, tiek virškinamojo trakto, kepenų bei širdies. Šias ligas sukelia nesustabdomas alkoholio vartojimas.
Kita didelė pacientų dalis yra tie, kuriems nustatyta priklausomybė nuo vaistų. Širdies lašai yra kaip lietuvių liaudies paveldas, o raminamieji ir migdomieji – tai tabletės, be kurių daugelis neįsivaizduoja savo gyvenimo. Šie vaistai priklauso benzodiazepinų grupei.
Jei suskaičiuotume, kiek tokių vaistų per metus tenka vienam Lietuvos gyventojui, gautume rodiklį, kuris triskart didesnis nei Latvijoje ar Estijoje. Šiuo požiūriu mes taip pat gerokai lenkiame Skandinavijos šalių gyventojus.
– Koks galėtų būti tokio vartotojo portretas?
– Nieko naujo nepasakysiu – dažniausiai tai yra dailiosios lyties atstovė, išsilavinusi būtybė, kuri gerdama tabletes tikisi civilizuotu būdu įveikti gyvenimo sunkumus.
Pavyzdžiui, vokiečiai geria vaistus, kad nebūtų blogai, o lietuviai – kad būtų geriau.
Jei laiku negaunama tabletės, kyla abstinencija, kuriai būdingas didelis nerimas, rankų drebėjimas, raumenų skausmas, gali sutrikti tikrovės suvokimas, atsirasti haliucinacijų, prasidėti traukuliai.
– Kiek ilgai trunka gydymasis nuo psichoaktyviųjų medžiagų priklausomybės?
– Terminas „priklausomybė“ po truputį nyksta iš medicininio žodyno ir pakeičiamas terminu „vartojimo sutrikimai“. Galbūt po kokių dešimties metų priklausomybės ligos terminas bus istorinis. Tai padės sumažinti visuomenėje vyraujančią nuostatą, kad priklausomybė yra kažkas, kas tęsis amžinai, nes nuo sutrikimo galima pasveikti.
Šeimos gydytojai, skausmo klinikų specialistai vis dažniau tokiems pacientams išrašo siuntimą detoksikuotis. Žmogus ligoninėje praleidžia ne daugiau kaip savaitę, bet gydymasis trunka apie metus. Vien medikamentinės pagalbos neužtenka.
Kurti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės – sunkus darbas, nes daugelis nukentėjusiųjų sako: „Duokite man vaistų, ir aš susitvarkysiu su savo problemomis.“
Manau, vaistas ar nuodas – juridinis klausimas, o ne biocheminis skirtumas. Pirmojo toksikologijos vadovėlio autorius, XVI amžiuje gyvenęs Philipus Aureolus Theophastus Bombastus, geriau žinomas kaip Paracelsas, teigė, kad visos medžiagos yra nuodingos ir tik dozė gali atskirti vaistą nuo nuodo.
