Pasitaiko, kad onkologinės ligos diagnozė uždelsiama, nes žmonės galvoja, kad jiems, viso labo, hemorojus.
Pagrindinis nerimo ženklas - kraujavimas. Įsitikinti, ar neserga vėžiu, turėtų visi kraujavimą tuštinantis pastebėję žmonės, kuriems daugiau nei 40 metų.
„Pacientai turbūt labiausiai bijo nemalonios apžiūros, – apie žmonių nenorą kreiptis dėl hemorojaus kalbėjo Santaros klinikos ir abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus. – Bet šeimos gydytojai savo pacientus pažįsta asmeniškai, tai neturėtų būti didelė problema. O proktologai yra kompetetingi, moka bendrauti ir apžiūrėti pacientus“.
Gydytojas pastebėjo, kad pas specialistą apsilankęs žmogus, kaip taisyklė, pakeičia požiūrį.
„Pagalvokime, ko mes bijome labiau? Ar, kad sužinosime, jog esame sveiki? Ar, kad nenuėję į konsultaciją galbūt nenustatysime rimtos ligos, kurios vėliau negalėsime pagydyti?“, – Santaros klinikų „Facebook“ transliacijos metu rūpintis sveikata ragino T.Poškus.
Rizika pražiūrėti vėžį
Apie tikrąjį hemorojaus paplitimą gydytojams lieka tik spėlioti. Nėra, kaip suskaičiuoti žmonių, kurie gydosi savarankiškai.
„Turbūt, neturime labai gerų sergamumo hemorojumi duomenų, nes ne visi susirgę ar pajutę diskomfortą kreipiasi į gydytoją ar vaistininką. Kai kurie žmonės bando gydytis patys. Daliai tai pavyksta visai neblogai“, – sakė T.Poškus ir pridūrė, kad hemorojus – vienas dažniausių negalavimų, kuris gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.
Visgi derėtų ieškoti medikų pagalbos. T.Poškus įspėjo, kad ne visada diskomfortas išangės srityje reiškia būtent hemorojų.
„Yra kitos ligos, kurios sukelia ne mažesnį, o kartais ir didesnį diskomfortą. Tai nėra hemorojus, todėl reikalingos visiškai kitos gydymo priemonės.
Tiems, kuriems simptomai greitai nepraeina, reikėtų apsilankyti pas gydytoją. Būtina žinoti tikslią ligos diagnozę ir parinkti tinkamą gydymą“, – paaiškino T.Poškus.
Pasak jo, hemorojų ir storosios žarnos vėžį galima supainioti, nes abi ligas lydi kraujavimas. Kita rizika – išangės srityje jaučiami dariniai dažniausiai būna hemorojiniai mazgai, tačiau dalis pakitimų gali būti piktybiniai.
„Atskirti vieną nuo kito specialistui nėra sudėtinga, bet eiliniam žmogui gali nebūti visiškai paprasta.
Jei žmogus pastebi kraują tuštinantis, būtų teisinga apsilankyti pas gydytoją. Jei atsiranda dariniai, kurie nepraeina, trukdo, tai irgi būtų priežastis pasirodyti specialistui. Apžiūra suteiks žmogui dvasios ramybės, o kartais ir komfortišką gyvenime, nes neliks nemalonių simptomų“, – patarė profesorius.
Kas sukelia hemorojų?
Hemorojumi vadinamas išangės srities audinių nusileidimas žemyn. Jo priežastis galima suskirstyti į dvi grupes: genetinį polinkį ir paties žmogaus atliekamus veiksnius.
Pavyzdžiui, jei tuštinimasis tualete reikalauja ypatingų pastangų, reikia stangintis, sukuriamas didelis mechaninis slėgis, dėl kurio išangės audinys yra spaudžiamas žemyn.
„Jei tai trunka trumpai, 1–3 minutes, galbūt nieko tokio, bet jei tai trunka 10–20 minučių ir taip būna kelis kartus per dieną, gali būti hemorojaus atsiradimo priežastis“, – sakė T.Poškus.
Profesorius pabrėžė, kad ant klozeto užsisėdėti nereikėtų ilgiau nei 3 minutes ir patarė tualete nenaudoti mobilaus telefono.
Bėdų išvengti galima koreguojant mitybą t. y. valgant kuo daugiau vaisių, daržovių, geriant pakankamai skysčių.
„Tualetas yra skirtas tiems veiksmams, kurie ten atliekami, o ne pramogoms“, – pabrėžė gydytojas.
Jis pastebėjo, kad hemorojus dažnas ir tarp jaunų žmonių. Tiesa, jauniems pacientams tai dažnai būna viena pirmųjų sveikatos bėdų, o vyresniame amžiuje neretai yra ir didesnių problemų nei hemorojus, kuris tarsi nueina į antrą planą.
Padėti gali ir vaistininkas
T.Poškus patarė pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją. Pagal įvardytus simptomus, jis tikrai galės atskirti hemorojų.
„Reikia suprasti, kad išangės diskomfortas ne visada yra hemorojus. Turime tokias ligas, kaip išangės įplėša, fistulės, polipai, niežulys, karpos. Šie dalykai gali sukelti diskomfortą, bet kiekvienas iš jų yra gydomas visiškai skirtingai“, – sakė T.Poškus.
Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad tik 18 proc. į gydytoją besikreipusių žmonių teisingai atspėjo, kad jiems hemorojus. Daugeliu atveju žmonės mano turintys hemorojų, bet problema būna kita.
Gydytojas patarė neieškoti liaudiškų hemorojaus gydymo būdų. Daug paprasčiau ir saugiau bus apsilankyti vaistinėje.
„Vaistininkai yra labai kompetentingi ir jie gali atskirti tuos, kuriems reikia kreiptis pas šeimos gydytoją, ir tuos, kuriems reikėtų gydytis vaistais.
Su liaudiškomis priemonės prasidėti nevertėtų. Paprasčiausia liaudiška priemonė – higiena. Kiekvieną kartą po tuštinimosi geriausia apsiplauti šiltu vandeniu, nes mažina išangės raumenų spazmą ir skausmą“, – aiškino T.Poškus.
Jis pridūrė, kad jei vaistininko pasiūlyta priemonė būklės nepagerino, nederėtų ilgai delsti kreiptis į gydytoją.
Nėra mirtina liga
Hemorojus gydomas ir operaciniu būdu. Tačiau T.Poškus paaiškino, kad to prireikia tik mažai daliai pacientų.
„Turime suprasti, kad hemorojus nėra mirtina liga. Daugumoje atvejų jis gali pabloginti savijautą, bet gyvenimo trukmės nesutrumpins“, – nuramino profesorius.
Todėl, pasak jo, neturėtų būti taikomas gydymas, kuris potencialiai pavojingesnis už pačią ligą. Tiesa, tam tikrais atvejais intervencija reikalinga. Kai vyrauja hemorojaus mazgų iškritimai, atsiranda audinių perteklius, tabletės ir žvakutės simptomų nebepalengvins.
Kitas atvejis – dėl stipraus hemorojaus sukelto kraujavimo atsiranda mažakraujystė. Tada apie konservatyvų hemorojaus gydymo būdą kalbėti sunku, nes būtina sustabdyti kraujavimą.
Intervenciniai hemorojaus gydymo būdai – perišimas guminiais žiedais, lazerinė ir įprasta operacijos.
