Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pateiktais duomenimis, sausį Klaipėdos apskrityje buvo užfiksuoti 52 skarlatinos atvejai. Iš jų 21 – Klaipėdos mieste. Pernai tokiu pat metu sergančiųjų šia liga uostamiestyje visai nebuvo.
Iš viso šiemet Lietuvoje užregistruoti 338 skarlatinos atvejai, iš kurių 315 atvejų užfiksuota tarp 2–8 metų vaikų.
Anot sveikatos specialistų, tokiam užsikrėtimų skaičiaus augimui įtakos turėjo pasibaigusi pandemija, mat žmonės ėmė daugiau bendrauti tarpusavyje, nebenaudoja veido apsaugos kaukių ir kitų priemonių.
Skarlatinai būdingas karščiavimas (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai, išberiama oda. Vėliau ji pradeda smulkiai šerpetoti. Liga perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba užkrato nešiotoju. Ligą sukelia į organizmą patekusi streptokoko bakterija.
Nors dažniausiai nuo skarlatinos pasveikstama per dvi tris savaites, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies, plaučių uždegimas, meningitas, širdies ligos ir organų nepakankamumas.
Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl, siekiant išvengti dar didesnio ligos paplitimo, sveikatos specialistai ragina dažniau plauti rankas bei griežtai paisyti higienos reikalavimų.
„Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos. Kada jie galės grįžti į kolektyvą, patars šeimos gydytojas. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti ir valyti patalpas drėgnu būdu, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju“, – pranešime spaudai teigia NVSC specialistai.
