Laboratorinės medicinos gydytoja, Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė Eglė Marciuškienė sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ pabrėžė, kad kepenys yra labai svarbi mūsų organizmo dalis – jos atlieka be galo didelį vaidmenį organizmo funkcionavime.
„Kepenys atlieka labai daug funkcijų. Pagrindinis kepenų tikslas yra kaupti kraują. Per minutę pro kepenis prateka apie 1,7 litrų kraujo. Tekėdamas jis perneša tam tikras kenksmingas medžiagas, kurias kepenys suskaido ir detoksikuoja. Taip pat per vieną parą kepenys pagamina apie 1 litrą tulžies, reikalingos plonajame žarnyne ir riebalų apykaitos veikloje“, – apie kepenų veiklą pasakojo gydytoja.
Kepenys – organizmui būtinų vitaminų ir mineralų saugykla. Apie šio organo sutrikimus perspėja tokie simptomai, kaip gelta, padidėjusios pilvo apimtys, kraujavimas iš virškinamojo trakto, odos niežulys ar pykinimas.
Suriebėjusios kepenys – viena dažniausiai pasitaikančių kepenų ligų Vakarų Europoje. Ši liga yra išskiriama į du tipus: nealkoholinį ir alkoholinį kepenų suriebėjimą. Kaip teigė gydytoja E. Marciuškienė, ši kepenų liga yra visiškai ta pati, tačiau skiriasi jos atsiradimo priežastys.
„Šiuo metu pasaulyje su antsvoriu, nutukimu ir metaboliniu sindromu yra susiduriama vis dažniau. Įsivaizduokite žmogų, kuris turi II tipo cukrinį diabetą. Sutrikus riebalų apykaitai, šiam asmeniui pradeda vystytis aterosklerozė, priversdama riebalus kauptis kepenų ląstelėse.
Jei prieš tai jūsų kepenys buvo raudonos, tolygios ir blizgios, tuomet jos tampa geltonos, nes juose susikaupia riebalai“, – apie kepenų suriebėjimą pasakojo sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė.
Gydytojos E. Marciuškienės teigimu, spartesnį šios ligos atsiradimą paskatina vieno kenksmingo dalyko vartojimas.
„Jei žmogus vartoja per didelį kiekį alkoholio, atsiranda kepenų ląstelių apkrova, kuri laikui bėgant išsivysto į rimtą kepenų suriebėjimą. Jei kepenys ir taip yra linkusios riebėti, o prie viso to prisideda ir alkoholis, ši liga pradeda progresuoti žymiai greičiau“, – pasakojo medikė.
Pasak sveikatos priežiūros tinklo laboratorinės medicinos gydytojos E. Marciuškienės, aptikti pirmuosius kepenų pakitimus galima pasinaudojant vienu paprastu būdu.
„Viršsvorio, nutukimo, metabolinio sindromo ir hepatito problemų turintys žmonės yra priskiriami rizikos grupei. Kad galėtume anksčiau pastebėti šių žmonių kepenų pakitimus, atliekame rutininius biocheminius tyrimus, kurie užtikrina laiku pastebėtą ligą ir veiksmingą jos gydymą“, – pasakojo E. Marciuškienė.
Siekiant kuo tiksliau nustatyti diagnozę, gydytojai laboratorinių tyrimų rezultatus vertina kartu su papildomais faktoriais, tokiais kaip žmogaus kūno masės indeksas ar amžius.
Anot specialistės, nustatyti kepenų ląstelių pažeidimo rodiklį padeda vienas efektyvus tyrimas.
„Vienas populiariausių kepenų fibrozės rodiklių yra Fib4. Šis rodiklis yra skaičiuojamas iš 4 kintamųjų: AST, ALT, amžiaus ir trombocitų kiekio. Tačiau šis Fib4 turi ir apribojimų. Jis paskaičiuoja rodiklį tik tarp 35–65 metų amžiaus pacientų. Taip pat šis rodiklis nėra apskaičiuojamas, kai AST yra normos ribose. Tokiu atveju gydytojams padeda pasaulyje gerai žinomas tyrimas – ELF. Šis tyrimas tiesiogiai parodo kepenų ląstelių pažeidimo rodiklį. Laboratorijoje šis rodiklis yra apskaičiuojamas tiksliai ir teisingai“, – apie kepenų fibrozės rodiklius kalbėjo gydytoja.
Fib4 rodiklis padeda gydytojams tiksliau įvertinti kepenų fibrozės laipsnį. Šis indeksas gali būti apskaičiuojamas įtariant kepenų fibrozę. Kitas rodiklis AST – asparagininė aminotransferazė, tyrimo metu parodo padidėjusius indeksus, kurie išauga tik sergant kepenų ar širdies ligomis. Kintamasis ALT – alanininė aminotransferazė, padeda nustatyti kepenų ligą dar ankstyvoje stadijoje, nespėjus jai išsivystyti.
Laboratorinės medicinos gydytoja E. Marciuškienė laidoje pasakojo, kad kepenų fibrozė yra labai skirtinga ir individuali. Pasak medikės, ši liga turi net tris sunkumo lygius.
„Gydytojai gali nustatyti kepenų fibrozės stadiją, ji gali būti lengva, vidutinė ar sunki. Jeigu jūs esate rizikos grupėje ir fibrozė nebuvo rasta, tuomet bus reikalingas ligos stebėjimas nuo 1 iki 3 metų. Jei nustatyta sunki kepenų fibrozė, būsite nukreipti pas specialistą. Nustačius vidutinį fibrozės lygį yra siūloma pakeisti gyvenimo būdą, mitybos planą, daugiau užsiimti aktyvia fizine veikla ir sunormalizuoti gliukozės bei lipidų kiekį kraujyje. Taip pat patartina naudoti hepotoprotektorius – medžiagas, kurios apsaugo kepenų ląsteles“, – pasakojo specialistė.
Kepenų tyrimai padeda aptikti besimptomius kepenų pakitimus, kurie ilgainiui gali išsivystyti į kepenų uždegimą, cirozę ar net vėžį. Anot specialistės, saugoti savo kepenis privalome visi, ypač, kai jos turi savybę atsistatyti iki pradinės stadijos.
„Jei turime bent 25 procentus nepažeistų kepenų ląstelių, kepenys turi galimybę atsistatyti. Tai žinojo net senovės graikų mitologai. Graikų padavimas pasakojo apie Prometėją, kurį nubaudė dievai ir prikalė jį prie olos, dieną leisdami grifams valgyti jo kepenis, kurios naktį stebuklingai atsistatydavo. Taigi, saugokime savo kepenis, kol jos dar gali regeneruoti“, – teigė gydytoja.
Tos pačios klinikos diagnostikos ir dienos chirurgijos centro gydytojas gastroenterologas-endoskopuotojas Eimantas Mockus laidoje pridūrė, jog kepenų ląstelių pakitimus reikia nustatyti kuo ankščiau.
„Nustatyti kepenų ligas reikia kuo ankščiau, nes nuo to priklauso paciento kepenų būklė. Per vėlai nustačius kepenų ligas, atsiranda rizika kepenų cirozės išsivystymui, po kurios kepenys jau nebeatsistato. Esant kepenų nepakankamumui, vienintelė gydymo išeitis tampa kepenų transplantacija arba kitaip sakant, kepenų persodinimas. Jei kepenų ląstelių sutrikimus diagnozuotumėme pakankamai ankstyvoje stadijoje, pacientui išliktų galimybė pilnai pasveikti dar iki išsivystant cirozei ir kepenys galėtų pilnai regeneruotis iki pradinės stadijos“, – pasakojo E. Mockus.
Pasak gastroenterologo-endoskopuotojo E. Mockaus, laiku atlikti tyrimai padeda nustatyti, kiek stipriai liga gali būti pažengusi.
„Tyrimų metu galime efektyviai išanalizuoti tris tam tikrus kepenų molekulinius komponentus. Pagal juos galime nustatyti, ar paciento liga yra įsisenėjusi, ūminė ar jos iš viso nėra“ , – kalbėjo gydytojas E. Mockus.
„Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 val. per TV8 televiziją!
