Kasmet Europoje diagnozuojama apie 34 tūkst. gimdos kaklelio vėžio atvejų ir 13 tūkst. mirčių. Lietuvoje kiekvienais metais šią diagnozę išgirsta daugiau nei 400 moterų, o gyvybės netenka maždaug pusė šių pacienčių. Tyrimai rodo, kad praktiškai visi gimdos kaklelio vėžio atvejai yra siejami su ŽPV virusu.
Remiantis Europos kovos su vėžiu kodekse pateikiamais duomenimis, pusės vėžinių susirgimų išvengti leistų atitinkamos profilaktikos priemonės, todėl dar 2016 metais Lietuvoje 11 metų amžiaus mergaitėms buvo nuspręsta kompensuoti dvivalentę vakciną nuo ŽPV.
Nuo šių metų vasario 1 d. bus kompensuojama nuo daugiausiai ŽPV tipų apsauganti devyniavalentė ŽPV vakcina. Ji bus skiriama ne tik mergaitėms, bet ir berniukams, kuriems įsakymo įsigaliojimo dieną arba vėliau sukaks 11 metų.
Abiejų lyčių skiepijimo svarba
SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja G. Megelinskienė įvardija, kad nors prieš 7 metus ŽPV vakcinų charakteristikų santraukose buvo indikuojamos tik mergaitės, nauji klinikiniai tyrimai rodo, kad labai svarbu skiepyti ir berniukus.
„Prieš priimant sprendimą ŽPV vakciną kompensuoti ir berniukams, buvo gerai įvertinti kertiniai aspektai: viruso sukeliamos ligos, jų pasekmės, sergamumo rodikliai, ekonominis efektyvumas ir kiti elementai. Moksliškai įrodyta, kad skiepijant abi lytis, ŽPV sukeliamų ligų ir mirtingumo nuo jų mastas yra mažesnis negu skiepijant vien mergaites“, – paaiškina G. Megelinskienė.
Onkogenetikė prof. dr. S. Jarmalaitė primena, kad Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2013–2017 metais nustatyta apie 25 tūkst. su ŽPV infekcija siejamų moterų onkologinių susirgimų ir 19 tūkst. vyrų onkologinių susirgimų. Tad profilaktinė ŽPV vakcina yra reikšminga šių ligų kontrolės priemonė.
„ŽPV virusas sukelia gimdos kaklelio, išorinių lyties organų vėžį bei ikivėžinius pakitimus. Negana to, ŽPV infekuoja abiems lytims būdingas anatomines vietas – sukelia išangės vėžį, galvos-kaklo srities navikus, liežuvio, burnos, ryklės vėžį. Tyrimai rodo, kad su ŽPV infekcija siejami galvos-kaklo navikai net keturis kartus dažniau nustatomi būtent vyrams. Be to, ŽPV infekcija atsako bent už pusę visų varpos vėžio atvejų“, – paaiškina profesorė.
Sekame geruoju kitų šalių pavyzdžiu
SAM atstovė G. Megelinskienė pažymi, kad naujausiais statistiniais duomenimis, net 4 iš 5 žmonių, turėjusių arba turinčių lytinių santykių, užsikrečia šiuo virusu, todėl vienas iš Europos komisijos siekių yra stipriai sumažinti ŽPV infekcijos sukeliamų vėžinių susirgimų atvejų skaičių, pasitelkiant rutininį abiejų lyčių paauglių skiepijimą.
„Pagrindiniai tikslai iki 2030 metų – mažiausiai 90 proc. nuo ŽPV paskiepytų mergaičių bei ženkliai išaugusios berniukų skiepijimo apimtys. Lyčiai neutrali kompensuojama ŽPV vakcinacija jau taikoma 58 pasaulio šalyse, tad labai džiugu, kad Lietuva taps viena iš jų“, – paaiškina ekspertė.
Anot prof. dr. S. Jarmalaitės, siekiant eliminuoti ŽPV iš populiacijos, reikia pasiekti bent 80 proc. vakcinacijos lygį. Lietuvoje vakcinavimo nuo ŽPV apimtys nedaug atsilieka nuo Europos vidurkio ir 2021 m. jau siekė 61 proc. Tačiau net ir esant pakankamam vakcinavimo rodikliui, ŽPV sukeltų onkologinių ligų sumažėjimo galime tikėtis nebent tik po dešimtmečio.
„Remiantis paskaičiavimais, 2015 m. Europoje apie 14 mln. moterų buvo vakcinuotos dviem, o 17 mln. – viena ŽPV vakcinos doze, o tai leido išvengti apie 76 tūkst. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Estija devyniavalente ŽPV vakcina mergaites skiepija dar nuo 2018 metų, o Latvija – nuo 2020 metų. Pastaroji nuo praėjusių metų taip pat į nacionalinę imunizacijos programą įtraukė ir berniukų vakcinaciją“, – pasakoja profesorė.
Ji priduria, kad vakcina apsaugo nuo ŽPV infekcijos persistavimo ir ilgo buvimo gleivinėse, kas gali sukelti uždegiminius procesus bei ikinavikinius pakitimus, vėliau galinčius progresuoti į vėžį. Devyniavalentė vakcina nusitaiko net į 9 vėžinių susirgimų riziką didinančius ŽPV viruso variantus – 6, 11, 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58. Tarp jų yra ir patys agresyviausi, ir aukštos rizikos tipai.
Didžiausias vakcinos efektyvumas stebimas skiepijant lytinių santykių dar neturėjusius asmenis. Privačiai pasiskiepyti galima ir rekomenduojama visiems gyventojams iki 45 m. amžiaus. Skiriant dėmesio vėžio profilaktikai, rizikos veiksnių šalinimui ir patikroms galime ne tik sutaupyti sveikatos sistemos resursus, bet ir išsaugoti gyvenimus.
