– Kokie yra gimdos kaklelio vėžio simptomai? Ar galima laiku pastebėti pačiai moteriai?
– Ikivėžinės būklės, gimdos kaklelio vėžys ankstyvoje stadijoje, kaip ir dauguma onkologinių ligų, pradžioje jokių simptomų neturi. Anksčiausi simptomai, skatinantys atkreipti dėmesį, yra kraujingų išskyrų pasirodymas ne mėnesinių metu, kraujo pasirodymas po lytinių santykių ar ginekologinės apžiūros. Tiesa, šie simptomai gali įspėti ir apie kitas ligas.
Simptomai dažniausiai atsiranda gerokai pažengus ligai – gausūs nereguliarūs kraujavimai tarp mėnesinių, nemalonaus kvapo vandeningos išskyros iš makšties, gali atsirasti metastazių nulemti nusiskundimai dėl gimdos, gimdos kaklelio navikų spaudimo į aplinkinius organus, šlapimtakius, inkstų veiklos sutrikimai.
– Koks išgyvenamumas, susirgus gimdos kaklelio vėžiu?
– Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo gydymas sėkmingesnis. Diagnozavus ikivėžines būkles, penkerių metų išgyvenamumas yra 100 proc. Susirgus onkologine liga, kol liga yra tik gimdos kaklelyje, per penkerius metus išgyvena daugiau nei 90 proc.
Kai liga yra lokaliai išplitusi, t. y. jau išėjusi už gimdos kaklelio ribų į aplinkinius audinius, makštį, penkerius metus išgyvena apie 60 proc. moterų, o ligai išplitus į tolimuosius organus – tik penktadalis susirgusių.
– Kokia šiuo metu Lietuvoje vykdoma prevencijos programa?
– Lietuvoje nuo 2004 metų gimdos kaklelio vėžio patikra pradėta vykdyti moterims nuo 30 iki 60 metų amžiaus. Vėliau amžiaus ribos buvo išplėstos nuo 25 metų iki 60 metų. Visoms moterims kas tris metus buvo atliekamas įprastinis gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Nuo 2022 metų sausio mėnesio moterims nuo 35 iki 59 metų imtinai pasiūlytas kitas sudėtingesnis, brangesnis, bet jautresnis patikros tyrimas.
Paėmus medžiagą nuo gimdos kaklelio į skystąją terpę, tiriama dėl didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso (ŽPV), o jį aptikus, iš tos pačios terpės dar atliekamas ir citologinis tyrimas. Šios amžiaus grupės moterims patikra yra atliekama kas penkerius metus. 25–34 metų amžiaus moterys ir toliau dalyvauja tokioje pačioje patikros programoje, kai atliekamas įprastinis citologinis tyrimas kas trejus metus.
– Kaip atliekama gimdos kaklelio vėžio patikra?
– Patikros programoje, tiek gimdos kaklelio citologinis, tiek ŽPV tyrimas yra atliekamas ginekologinės apžiūros metu – šluotele ar šepetėliu paimamos ląstelės nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš gimdos kaklelio kanalo. Jos patalpinamos arba ant stiklelio, arba į transportinę terpę.
Tyrimo paėmimas užtrunka vos 1–2 minutes, jis neskausmingas ir yra tiek nemalonus, kiek yra nemalonus pats ginekologinis tyrimas ar ginekologinė apžiūra.
– Ar galima atlikti gimdos kaklelio vėžio tyrimus nėštumo metu?
– Paprastai nėštumas laikomas pačiu netinkamiausiu laiku gimdos kaklelio patikrai. Jeigu moteris dalyvavo patikros programose reguliariai ir atėjo laikas patikros programai – ją reikėtų atidėti po nėštumo.
Tačiau jei moteris iki nėštumo nedalyvavo patikros programoje, nuo paskutinės patikros programos yra praėję gerokai daugiau nei 3 metai arba ankstesniuose tyrimuose buvo aptikta tam tikrų pokyčių – tokioje situacijoje reikėtų atlikti citologinį tyrimą. Laboratorijos specialistams yra šiek tiek sunkiau vertinti ląstelių pokyčius nėštumo metu, bet moteriai tyrimo paėmimas nėra pavojingas.
– Kur kreiptis, norint pasitikrinti?
– Jeigu moteris nori tikrintis patikros programoje ir pasinaudoti valstybės finansuojama patikra, ji turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Patikros tyrimus galima atlikti ir ginekologinės apžiūros metu, tačiau jų apmokėjimo tvarka dažnai skiriasi ir jie nebus finansuojami iš patikros programos lėšų.
– Kokia yra veiksmingiausia gimdos kaklelio ligų prevencija?
– Pati efektyviausia prevencija ir didžiausia apsauga nuo ligos – rizikos veiksnių vengimas, saugi lytinė elgsena, vakcinacija, reguliarius dalyvavimas gimdos kaklelio patikros programoje.
Skiepijimas labai sumažina tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu, bet nei viena iš priemonių neapsaugo mūsų 100 proc. Labai svarbu moterims, kurios pasiskiepijo, dalyvauti patikros programoje – tik tada ji galės jaustis saugiai ir padariusi viską, ką tik galėjo dėl savo sveikatos.
Taip pat rekomenduojama skiepyti ir berniukus – įrodyta, kad berniukų ir vyrų skiepijimas reikšmingai sumažina moterų sergamumą tose populiacijose, kuriose moterų paskiepyta mažiau nei 50 proc.
– Ar šiuo metu vis dar tenka susidurti su mitais? Jei taip, kokiais?
– Vienas iš populiariausių mitų – jeigu neturiu jokių nusiskundimų, tai negaliu sirgti. Dauguma onkologinių ligų pradinėse stadijose neturi jokių simptomų. Patikros programos ir yra skirtos sveikiems asmenims, kad pokyčiai būtų aptikti anksti, kol jie nesukelia jokių simptomų. Jau turinčios nusiskundimų moterys privalo kreiptis specialisto konsultacijai.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas (ypatingai pastebimas tarp vyresnių moterų) – jeigu negyvenu aktyvaus lytinio gyvenimo, tai negaliu sirgti jokiomis su lyties organais susijusiomis ligomis. Būtina prisiminti, kad pagrindinis gimdos kaklelio displazijų ir vėžio rizikos veiksnys (žmogaus papilomos virusas) įgyjamas anksti, dažniausiai paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje. Tam, kad jis nulemtų ikivėžinių ligų ir vėžio atsiradimą, reikia ne mėnesių ir ne metų, kartais net dešimtmečių.
