„Tai nepaprastai džiugi žinia tiek pacientams, kurie skundžiasi dusuliu, tiek mums, gydytojams kardiologams“, – portalui lrytas.lt komentavo Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.
Ji paaiškino, kad natriuretinio peptido tyrimas padeda išaiškinti, ar dėl dusulio į medikus besikreipęs žmogus neserga širdies nepakankamumu, tačiau gali būti skiriamas ir esant kitiems ligos simptomams, rizikos veiksniams.
„NT-proBNP tyrimo metu nustatomas natriuretinių peptidų kiekis kraujyje. Šios aktyvios medžiagos išsiskiria pervargus ir nusilpus širdies raumeniui. Jei kraujyje jų randama, tai rodo, kad žmogus serga širdies nepakankamumu“, – nurodė profesorė.
Pasak D.Žaliaduonytės, tyrimas leidžia per 10–20 minučių pamatyti, ar šeimos gydytojui reikia pacientą siųsti pas kardiologą dėl širdies nepakankamumo.
Valstybinė ligonių kasa patvirtino, kad tyrimas kompensuoti pradėtas nuo 2023 m. sausio 13 d., kai įsigaliojo šeimos gydytojo medicinos normą išplėtęs sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
Ankstyvos diagnozės svarba
Lietuvoje širdies nepakankamumas diagnozuotas apie 120 tūkst. gyventojų. Po ŠN diagnozės per penkerius metus miršta kas antras pacientas, dešimt metų išgyvena tik ketvirtadalis.
Sunkią ligos eigą lemia tai, kad neretai širdies nepakankamumas nustatomas pavėluotai. Viliamasi, jog nauja tvarka padės ligą nustatyti anksčiau.
„Iš kraujo mėginio atliekamas NT-proBNP tyrimas yra viena efektyviausių širdies nepakankamumo diagnostikos priemonių. Dabar šeimos gydytojas galės dūstančiam žmogui skirti šį tyrimą, o pacientui už jį mokėti nereikės“, – paaiškino D.Žaliaduonytė.
„Tokiu būdu palengvinama širdies nepakankamumo diagnostika, anksčiau atsiranda galimybė patekti pas kardiologą, gauti gydymą, kurio efektyvumui laikas yra labai svarbus.
Kuo vėlesnėje stadijoje nustatoma liga, tuo blogesnė ir paciento prognozė. Medikų tikslas yra kuo anksčiau diagnozuoti širdies nepakankamumą“, – pabrėžė profesorė.
Ji paaiškino, kad nuo šiol širdies nepakankamumą pacientui įtaręs gydytojas galės skirti diagnostikai svarbų tyrimą, atsižvelgęs į jo rezultatus nusiųs pacientą kardiologui, skirs gydymą.
„Diagnostika palengvės ir pagreitės. Tikimės, kad pacientų su vėlyvos stadijos širdies nepakankamumu bus mažiau. Deja, dabar sergančių – labai daug“, – apgailestavo kardiologė.
Pagrindiniai širdies nepakankamumo simptomai: dusulys, silpnumas, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas, tinimai, kojų edemos. Tačiau įvairūs tyrimai reikalingi, nes tie patys simptomai gali lydėti ir kitas ligas.
Pasak profesorės, širdies nepakankamumas gali neturėti simptomų. Tuomet šeimos gydytojas ligą įtaria atsižvelgęs į paciento rizikos veiksnius. Tyrimas turėtų būti skirtas pacientams, kurie ilgiau nei 5 metus turi padidėjusį kraujospūdį, praeityje patyrė miokardo infarktą ar insultą, serga vainikinių širdies kraujagyslių liga.
Kiti šeimos gydytojo nemokamai skiriami tyrimai
Vadovaujantis šeimos gydytojo medicinos norma pacientui skiriami tyrimai, kurie apmokami privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Šeimos gydytojas paskiria tyrimus, kai reikia diagnozuoti šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas ligas, būkles ir sveikatos sutrikimus, bei vertina tyrimų rezultatus. Tyrimai skiriami ne tik norint pagrįsti diagnozę, bet ir nustatyti ligos eigą, pakoreguoti pradėtą gydymą, įvertinti jo efektyvumą.
Tyrimai, numatyti Šeimos gydytojo medicinos normoje:
– bendras kraujo tyrimas profilaktiškai atliekamas vieną kartą per dvejus metus;
– gliukozės kiekio kraujyje nustatymo ir bendras šlapimo tyrimas profilaktiškai atliekami vieną kartą per dvejus metus, nuo 65 m. – vieną kartą per metus;
– gliukozės tolerancijos testas;
– albumino / kreatinino santykis šlapime;
– C reaktyvus baltymas ir ENG (uždegimo rodikliai);
– biocheminiai kraujo tyrimai: kreatininas, kalis, natris, ALAT, ASAT, ŠF, bilirubinas, TTH, šlapimo rūgštis;
– lipidų apykaitos tyrimas (lipidograma);
– cholesterolio kiekio kraujyje nustatymo tyrimas suaugusiems pacientams profilaktiškai atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų;
– PSA (pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo);
– pulsoksimetrija, spirometrija;
– koprograma, enterobiozės tyrimas;
– ginekologinis tepinėlis iš makšties ir gimdos kaklelio;
– elektrokardiograma (EKG) profilaktiškai suaugusiems pacientams atliekamas vieną kartą per metus, vaikams – esant indikacijų.
Šių metų sausio 13 d. sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakymu sąrašą papildė natriuretinio peptido tyrimas.
