Apie ateities planus nemėgstantis daug kalbėti krepšinio arbitras grįžo prie įprasto administracinio darbo, tačiau nežino, kada vėl galės apsivilkti krepšinio teisėjo marškinėlius.
Vienas geriausių Lietuvoje krepšinio teisėjų T.Jasevičius jaučiasi neblogai, bet dar pernai rudenį nerimavo dėl to, kad galės rungtynes stebėti tik kaip žiūrovas. Didelę patirtį ant parketo sukaupęs teisėjas pripažino, kad tai nebuvo sudėtingiausia operacija jo gyvenime, bet privertė susimąstyti.
Pasiryžti klubo endoprotezavimo operacijai jį paskatino skausmas. Per pastaruosius kelerius metus šis teisėjo sąnarys sudilo taip, kad ilgiau eiti būdavo sunku, jautėsi ir sąnario sustingimas. Ypač situacija suprastėjo praėjusią vasarą, kai kiekvieną žingsnį lydėjo skausmas.
Nors klubo sąnario operacija pavyko, jos metu buvo patemptas nervas, dėl šios priežasties T.Jasevičiaus dešinė pėda liko aptirpusi. Praėjus mėnesiui po šios operacijos arbitras jau galėjo vaikščioti su ramentais, jis neliko prikaustytas prie lovos, tačiau nė vienas gydytojas negalėjo jam pasakyti, kada pažeistas nervas atsigaus ir ar iš viso atsigaus.
Daug metų krepšiniui atidavęs vyras nerimavo, kad atsakymų jam gali tekti laukti ne vieną mėnesį. Jo pėda buvo taip nutirpusi, kad negalėjo jos valdyti.
Atlikus išsamius tyrimus pernai lapkritį arbitrui vėl teko gultis ant operacinės stalo, jam buvo atlikta dar viena operacija – šįkart neurochirurginė.
„Ši operacija buvo reikalinga, nes buvo užkabintas sėdmeninis nervas, reikėjo jį atlaisvinti“, – atvirai kalbėjo krepšinio teisėjas.
Po neurochirurginės operacijos jo savijauta pagerėjo – T.Jasevičius pagaliau gali išsimiegoti, nejaučia skausmo, gali vairuoti. Tačiau liko tam tikrų nepatogumų. „Pėdos iki šiol gerai nepakeliu, bet nejaučiu nutirpimo, buityje man tai netrukdo. Apsiaunu batus aukštesne pakulne, o ramentų jau seniai nebereikia. Galiu vykti į darbą“, – pasakojo krepšinio arbitras.
T.Jasevičius pripažino, kad ypač svarbi yra reabilitacija ir ją būtina pradėti kuo anksčiau, nes nuo jos priklauso net 80 procentų sveikimo sėkmės.
Masažas, gydomoji mankšta, specialūs pratimai raumenims stiprinti – visa tai įtraukta į krepšinio arbitro dienotvarkę, kad atsigautų pažeistas nervas.
Vyras dar neplanuoja datos, kada galės grįžti prie teisėjavimo krepšinio aikštėje. Jis puikiai žino, kad nervų atsikūrimo procesas yra ilgas, o kartais gali trukti net metus.
T.Jasevičius naktimis nesapnuoja, kad teisėjauja, bet mėgstamo darbo pasiilgo. „Turiu žiūrėti į ateitį, negaliu dairytis atgal, nenoriu gyventi praeitimi“, – tikino krepšinio arbitras.
Lėtinis skausmas dažnai išsekina, nes sukelia ne tik fizinių, bet ir dvasinių kančių. T.Jasevičius tikino, kad yra kovotojas iš prigimties, o nepalūžti padėjo šeimos, draugų ir kolegų emocinė parama.
„Niekada nesijaučiau beviltiškas ligonis, neturėjau psichologinių problemų, kad negalėsiu imtis teisėjavimo. Stengiausi į viską žiūrėti blaiviai ir nenuleisti rankų, daug ką išbandžiau, kad jausčiausi geriau. Laimė, nervai turi savybę atsikurti. Kai tik pėda atsigaus, viskas bus puiku“, – kalbėjo T.Jasevičius.
Lietuvos krepšinio federacijoje dirbantis specialistas yra atsakingas už Lietuvos jaunimo rinktinę. Kadangi šiemet bus daug svarbių įvykių, T.Jasevičius turi įvairių administracinių užduočių, susitikimų ir pasitarimų.
Nuo 2001 metų įgijęs tarptautinės kategorijos teisėjo statusą T.Jasevičius daug metų teisėjavo Eurolygoje, FIBA Čempionų lygos varžybose, Europos vyrų ir moterų pirmenybėse.
Šiuo metu teisėjauti negalintis arbitras net trejus metus iš eilės (2016, 2017 ir 2018 m.) buvo išrinktas geriausiu Lietuvos teisėju. Per teisėjavimo karjerą T.Jasevičiui yra tekę keisti savo planus dėl Achilo sausgyslės operacijos 2007 metais ir stuburo išvaržos operacijos 2012 metais.
Nekart į medikų rankas patekusiam vyrui po įvairių traumų ir operacijų pasisekdavo susigrąžinti sportinę formą, kuri būtina krepšinio teisėjui.
Dėl sąnario artrozės silpsta ne tik raumenys
Skausmas sportuojant, vaikštant, negalėjimas nueiti ilgų atstumų be poilsio pertraukėlių, atsiradęs sąstingis klubo sąnario srityje – tai ženklai, kad vystosi klubo sąnario artrozė. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ortopedijos-traumatologijos centro vadovas gydytojas Giedrius Kvederas pasakojo, kad skausmo išvarginti žmonės dažnai ryžtasi endoprotezavimo operacijai.
– Ar daugėja pacientų, kurie ryžtasi keisti klubo sąnarį?
– Šiuolaikinė medicina suteikia vis daugiau galimybių gyventi be skausmo. Jauni žmonės mažiau pakantūs skausmui, jie dažniau kreipiasi į gydytojus prašydami pagalbos. Tai viena priežasčių, kodėl klubo endoprotezavimo operacijų daugėja visame pasaulyje.
Pagrindinė priežastis, kodėl reikia sąnarį keisti į dirbtinį, yra artrozė. Ji gali būti pirminė ir antrinė. Nepaisant medicinos mokslo laimėjimų, dar nedaug žinome apie artrozės kilmę ir jos vystymosi mechanizmus.
Jauniems žmonėms artrozė neretai vystosi, jei yra klubo sąnario anatominių pakitimų, anksčiau patirtų traumų, jei vaikystėje buvo diagnozuotos tam tikros ligos, lėmusios sąnario deformacijas. Įtakos turi ir tokios sisteminės ligos kaip reumatoidinis artritas, kuris prisideda prie klubo sąnario susidėvėjimo.
Yra dar viena liga, apie kurią mažai žinome, – tai kaulų infarktas. Kur kas daugiau informacijos yra apie miokardo infarktą, kai sutrinka kraujotaka širdies raumenyse. Tokiu pat principu gali sutrikti kraujotaka ir kauliniame audinyje.
Kaulas sudarytas iš ląstelių ir kaulinių sijų – tai kaip armatūra, kuri būtina pastatui. Kai žūva ląstelės, suyra atraminės kaulinės sijos. Be atraminių sijų likęs kaulas tirpsta, o jei sąnario kremzlė neturi atramos, ji įsmunka. Vėlyvose kaulo infarkto stadijose nelieka kitos išeities, kaip tik implantuoti dirbtinį sąnarį. Dėl onkologinių ligų jauniems žmonėms, net vaikams ir paaugliams, taip pat atliekamos klubo sąnario keitimo operacijos.
– Kiek ilgai gali tarnauti įsodintas dirbtinis sąnarys?
– Klubo sąnario persodinimas Lietuvoje atliekamas jau ne vieną dešimtmetį, o pasaulyje tokios operacijos turi kur kas ilgesnę istoriją. Ne visi implantai, kurie buvo anksčiau naudojami, pasiteisino. Dažnai implantų ilgaamžiškumui palyginti vertinamas endoprotezų išlikimas per 10 metų, t.y. kokia dalis implantų tarnauja 10 metų ir nereikia jų pakeisti.
Pastaruoju metu naudojamų naujos kartos implantų net 95 proc. per 10 metų nesukelia jokių problemų. Tik vos vienam iš 20 pacientų reikalinga papildoma operacija 10 metų laikotarpiu. Daliai pacientų endoprotezai gali tarnauti 30 metų ir ilgiau.
XX amžiuje klubo sąnario endoprotezavimas buvo vadinamas šimtmečio ortopedine operacija dėl savo efektyvumo ir saugumo, tačiau kiekvienas chirurginis gydymo būdas yra susijęs su tam tikra komplikacijų rizika.
Viena jų – dirbtinis implantas nėra amžinas, nes jis taip pat susidėvi. Jei dirbtinis klubo sąnarys įsodinamas vyresnio amžiaus pacientui, tikėtina, kad nereikės jo keisti.
Operuojant keturiasdešimtmetį ar dar jaunesnį žmogų yra didelė tikimybė, kad dirbtinis implantas ateityje sukels tam tikrų mechaninių bėdų, pavyzdžiui, ims klibėti, todėl jį reikės išimti ir pakeisti kitu.
Pakartotinė sąnario endoprotezavimo operacija kur kas sudėtingesnė, o pakeisto sąnario tarnavimo laikas trumpesnis. Mes, gydytojai, turime surasti aukso vidurį, todėl jaunų pacientų neraginame greičiau apsispręsti operuotis.
Pirmiausia siūlome konservatyvų gydymo būdą, mažinantį uždegimą ir skausmą, raginame koreguoti svorį, skiriame reabilitacijos procedūras. Apie endoprotezavimo operaciją kalbame tik tada, kai vaistai nuo skausmo nepadeda.
– Jei pacientai delsia kreiptis pagalbos į ortopedą-traumatologą, kuo rizikuoja?
– Malšindami skausmą žmonės geria daug tablečių, kurios turi nepageidaujamą poveikį. Nuskausminamieji gali pažeisti virškinamąjį traktą, išprovokuoti opą, sutrikdyti širdies ir inkstų darbą.
Jei artrozė vystosi sparčiai, didėja ir pakitimai klubo sąnario srityje, todėl mažėja judesių amplitudė, formuojasi kaulinės ataugos, atsiranda deformacijų, kaulų defektų, randėja kapsulė, sustingsta raiščiai. Dėl šių priežasčių klubo sąnario keitimo operacija tampa techniškai sudėtingesnė, sveikimo periodas ilgesnis.
