Plaučių uždegimas yra viena dažniausių pagyvenusių žmonių, turinčių gretutinių ligų, mirčių priežasčių. Deja, per šį šaltąjį sezoną Alytaus ligoninėje būta ir jaunesnio amžiaus žmonių mirčių nuo plaučių uždegimo, nors tokie atvejai pakankamai reti.
Gydytojai pabrėžia, kad plaučių uždegimas kaip komplikacija dažniausiai išsivysto kaip uždelstos gydyti ligos pasekmė.
Medikai kalba ir apie tai, kad skiepydamiesi nuo gripo, koronaviruso, žmonės nepelnytai pamiršta skiepus nuo pneumokokinės infekcijos. Jie ypač aktualūs vyresniems, turintiems lėtinių, gretutinių ligų.
– Ar galima teigti, kad plaučių uždegimas kaip komplikacija yra dažnesnis reiškinys būtent po pandemijos?
– Statistiniais duomenimis to pagrįsti negaliu, nes neturiu tokių duomenų. Tačiau kalbant per praktinę prizmę, plaučių uždegimas visame pasaulyje yra trečioje vietoje pagal mirties priežasčių skaičių. Taip buvo visada.
Tai grėsmingas susirgimas ir laiku nesikreipus į gydytojus, pasekmės būna labai liūdnos.
– Kaip pacientams žinoti, kada jau laikas kreiptis, juolab kad eilės pas gydytojus tokios, kad neretai tenka laukti ir savaitę?
– Kai atsiranda pirmieji ligos simptomai – prasideda intensyvus, sunkiai vaistais numušamas karščiavimas, atsiranda kosulys, skrepliavimas, bendra būklė blogėjanti. Dar kartais pacientai skundžiasi skausmu šono srityje, atsiradusiu dusuliu, padažnėjusiu kvėpavimu. Jeigu skrepliai su kraujo priemaišomis, tai situacija jau labai rimta, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Poliklinikose veikia karščiavimo klinikos, kur pagalba žmonėms suteikiama skubiai.
– Pastaruoju metu visuomenę įbaugino žaibinės pneumonijos atvejis, kai plaučių uždegimas kaip komplikacijos pasekmė pasiglemžė ir gerai Lietuvos žinomos moters gyvybę. Ar yra pagrindo paniškai to bijoti?
– Žinote, pramogų pasaulio žmonių gyvenimas yra kiek kitoks, daugiau pagundų, nepriimtino gyvenimo būdo atvejų. Į tai reaguoja imuninė sistema ir laiku neįvertinus organizmo būklės, tenka sumokėti labai didelę kainą.
Tai buvo sunki pneumonija, kai reikalinga reanimacijos ir intensyvios terapijos pagalba. Šiuo atveju pasireiškia sąmonės sutrikimai, padidėja šlapalo kraujyje, kvėpavimo dažnis iki trisdešimties kartų dažnesnis, krenta tiek sistolinis, tiek diastolinis kraujospūdis. Kuo vyresnis žmogaus amžius, tuo plaučių uždegimas yra pavojingesnis.
Būna tokios pneumonijos agresyvios formos, kurios žmogaus gyvybę pasiglemžia per parą, tačiau tai itin reti atvejai ir dažniausiai kažkas su tokiais žmonėmis būna blogai – arba jie serga gretutinėmis ligomis, arba kiti faktoriai, nulemiantys imuninės sistemos silpnumą, lėtinės ligos, diabetas, piktybiniai navikai, narkotikai, alkoholis. Kai nebėra imuninės sistemos atsparumo, kai organizmas nebekovoja su infekcija, tada gali pasireikšti žaibinė pneumonija.
Įprastais atvejais plaučių uždegimas vystosi palaipsniui ir tai nėra staigi liga.
– Ar per šį šaltąjį sezoną savo darbo praktikoje turėjote daug plaučių uždegimų atvejų, labai sudėtingų situacijų ar net mirčių?
– Mirties atvejų, ačiū Dievui, neturėjau. O plaučių uždegimų išties turėjau, ypač kai vyravo COVID-19 virusinė infekcija. Sakyčiau, kad didesnė banga buvo praėjusiais metais nei šį sezoną. Ypač sunkiai sirgo nesiskiepiję pacientai ir vėliau juos lydėdavo liekamieji reiškiniai – dusulys, silpnumas.
– Vis dėlto dvejonių dėl skiepų nuo koronaviruso, dėl jų šalutinio poveikio visuomenėje netrūksta – yra įsitikinusių, kad po šių skiepų susilpnėjo jų imuninė sistema, kad gerokai suprastėjo jų sveikata, paaštrėjo seniau turėti sveikatos sutrikimai. Ką apie tai manote Jūs?
– Žmonės labiau remiasi informacija, kurią randa internete. Jeigu žmogus nenori skiepytis, tai jis būtinai susiras informacijos, kuri pagrįstų jų norą nesiskiepyti. Žinoma, yra atvejų, kai žmonių skiepyti negalima dėl tam tikrų jų sveikatos būklių, turimų ligų.
Dažniausiai žmonės bijo gresiančių tromboembolijų, kai trombai nukeliauja į plaučius ir sukelia staigias mirtis, tačiau net kai nebuvo pandemijos, tokių mirčių Lietuvoje buvo visuomet maždaug apie tūkstantį per metus. Taip, koronavirusas krešumą taip pat veikia ir tai gali turėti įtakos išaugusių atvejų skaičius.
Tačiau neabejotinai pasiskiepijusių ir susirgusių koronavirusu organizmas jau reaguoja kitaip, sveikimas yra greitesnis ir lengvesnis. Teigti, kad nėra skiepų pašalinio poveikio, aš negaliu. Jų pasitaiko kaip ir nuo visų kitų skiepų.
– Ar tiesa, kad virusai puola pikčiau nei prieš pandemiją?
– Nepasakyčiau. Jeigu žmonės saugotųsi, elgtųsi taip, kaip priklauso, stiprintų savo imuninę sistemą, tai ir kova prieš ligas būtų efektyvesnė. Tai priklauso nuo daugybės faktorių.
Virusai labai linkę mutuoti, mūsų organizmai nelinkę taip greitai prisitaikyti ir manau, kad ateity dar turėsime įvairių situacijų. Sunku pasakyti, koks bus jų poveikis.
– Tai ką mes galime padaryti, kad išvengtume tokių netikėtų, skaudžių atvejų, kai žmogaus gyvybę pasiglemžia staigi ir netikėta mirtis dėl plaučių uždegimo kaip komplikacijos?
– Pirmiausia, stiprinti savo imunitetą, naudoti apsaugos priemones (kaukės, higiena, atstumai), kiek įmanoma vengti masinių susibūrimų, nes šios ligos plinta oro būdu.
