Kuo ypatingas smegenų vėžys, kas lemia jo simptomus, kaip formuojasi auglys ir ką apie ligą sužino išoperuotą naviką tiriantys medikai, portalui lrytas.lt papasakojo Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovas prof. Vytenis Pranas Deltuva.
– Kokio amžiaus žmonės įprastai serga smegenų vėžiu?
– Šita liga serga ir vaikai. Jie dažniausiai būna 3–12 metų amžiaus. Tarp suaugusiųjų didžiausias sergamumas yra 40–70 metų amžiaus grupėje.
– Kas nutinka, jog žmogaus smegenyse ima formuotis auglys?
– Smegenys sudarytos iš neuronų ir atraminių (glialinių) ląstelių. Jose įvyksta genetinės mutacijos, prasideda ląstelių dauginimasis, kurio neturėtų būti smegenų audinyje. Iš glialinių ląstelių ima formuotis navikas. Kaip ir kitose organų sistemose, navikas auga be aiškių ribų, išskiria tam tikrus baltymus, kurie naikina aplinkines ląsteles. Jų vietą užima augantis navikas.
Taip pat išskiriamos medžiagos, formuojančios naviko kraujagysles, kurios maitina auglį. Navikas palaipsniui infiltruoja smegenų audinį. Tai bendrybės, būdingos ir kitų organų, sistemų vėžiams.
Tačiau yra tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, plaučių, inkstų vėžio atvejais vystosi ne tik navikas, bet krauju keliu navikinės ląstelės gali patekti į kitus organus ir sistemas. Kitaip tariant, liga gali metastazuoti.
Galvos smegenų navikai šitaip nesielgia. Jie praktiškai niekada neplinta į kitus organus ir sistemas. Tačiau auglys gali recidyvuoti gretimose smegenų dalyse.
– Kokie simptomai gali pasireikšti žmogui, kurio galvos smegenyse susiformavo auglys?
– Smegenys – labai aktyvus organas. Naviko simptomatika priklauso tiek nuo jo dydžio ir piktybiškumo, tiek nuo lokalizacijos. Maži navikai, kurie spaudžia smegenis ir dirgina smegenų žievę, gali pasireikšti pirmą kartą gyvenime įvykusiu epilepsijos priepuoliu. Todėl tokiais atvejais neurologai visada atlieka tyrimus, kad būtų atmesta arba patvirtinta smegenų auglio galimybė.
Dideli navikai gali užaugti „nebyliose“ smegenų zonose. Pradėję spausti smegenis jie pradeda trikdyti smegenų kraujotaką natūraliai galvos smegenyse besigaminančio skysčio nutekėjimą. Tada pasireiškia galvos skausmai, su pykinimu ir vėmimu. Tačiau nereikėtų išsigąsti. Tik 1 proc. galvos skausmų yra dėl pirminio smegenų auglio.
Ligos simptomatika taip pat priklauso nuo to, kurioje smegenų skiltyje atsiranda navikas. Už protinę veiklą atsakinga kaktinės skiltys. Jose atsiradęs navikas lemia suvokimo funkcijos, atminties, dubens organų funkcijos sutrikimus, taip pat gali pasireikšti šlapimo nelaikymas, sutrikti orientacija, gali pasikeisti žmogaus charakteris.
Smilkininėse skiltyse esantys navikai dažniausiai pasireiškia smilkininės srities epilepsijos priepuoliais. Reikia pabrėžti, kad būna įvairių epilepsijos rūšių, tai nebūtinai yra traukuliai ir sąmonės sutrikimai. Būna trumpalaikiai „atsijungimo“ priepuoliai. Taip pat gali pasireikšti uoslės haliucinacijos, kai žmogus ima užuosti kvapus, kurių nėra patalpoje. Būna, girdimi garsai, kurių nėra.
Momeninės skilties navikai gali pasireikšti skaitymo, rašymo, skaičiavimo, trimatės erdvės suvokimo sutrikimais.
Pakaušinės skilties navikai gali pasireikšti mirgėjimu akyse, regos ar akipločio sutrikimu.
Smegenų kamieno navikai dažniau pasitaiko tarp vaikų. Jie pasireiškia akies judesius įnervuojančiu nervų sutrikimu. Atsiranda dvejinimasis, akių nukrypimas į vieną ar į kitą pusę, springimas.
Simptomatikai įtakos turi ir naviko piktybiškumas. Kuo navikas yra agresyvesnis, tuo sparčiau jis auga, atitinkamai tuo greičiau vystosi neurologinė simptomatika.
– Ar pandeminis laikotarpis turėjo įtakos smegenų vėžio diagnostikai, šiuo metu nustatomų ligos atvejų sunkumui?
– Kalbant apie smegenų navikus, pagalba šitiems pacientams niekada nebuvo atidedama. Navikai laukti negali. Pandemija įtakos turėjo planinei chirurgijai. Čia kalba eina ne apie navikus, bet apie degeneracines stuburo ligas, disko išvaržas. Palaukti turėjo tik ligoniai, kurių nevargino intensyvūs skausmai.
Kalbant apie smegenų vėžį, tai nebent COVID-19 protrūkiai galėjo lemti spindulinio gydymo nukėlimą savaitei. Bet tai tikrai neturėjo įtakos ligonių išeitims ir gydymo kokybei.
– Kokiais metodais diagnozuojamas smegenų vėžys?
– Naviką pamatome atlikę kompiuterinės tomografijos tyrimą. Bet šnekant apie gydymą, to neužtenka. Tiek diagnostikos tikslais, tiek ruošiantis operaciniam gydymui, atliekamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Tai žymiai informatyvesnis metodas, kuris padeda atskirti naviką nuo aplinkinės smegenų reakcijos – taip vadinamo smegenų paburkimo. MRT taip pat leidžia prognozuoti, kuria kryptimi navikas yra linkęs plisti.
Magnetinė spektroskopija – metodas, padedantis išsiaiškinti, ar galvoje iš tikrųjų yra navikas, ar tai smegenų uždegimas.
– Ar visada galima operuoti smegenyse esantį naviką?
– Pasitaiko atvejų, kai navikas yra funkciškai aktyviame pusrutulyje, apimantis gilumines smegenų struktūras. Gydytojas žino, kad po operacijos bus labai grubi neurologinė simptomatika. Tokiais atvejais operacija vis tiek atliekama. Tačiau tai būna kitos apimties invazija – per mažą skylutę atliekama naviko biopsija, kad galėtume sužinoti, kokios ląstelės vyrauja auglyje, kaip greitai jos dauginasi.
Žinant visą situaciją galime parinkti tinkamiausią tolesnį gydymą, tai būtų spindulinė terapija, ar chemoterapija. Praktiškai visi augliai yra vienaip ar kitaip operuojami – vieni radikaliai pašalinami, o jei tai neįmanoma, atliekama mano minėta stereotaksinė biopsija.
– Kokie smegenų vėžiu sergančių pacientų išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje?
– Išgyvenamumas, žinoma, priklauso nuo naviko rūšies ir jo piktybiškumo. Be aiškių ribų augantys navikai yra skirstomi į keturis laipsnius: gerybinius, pusiau gerybinius, pusiau piktybinius ir piktybinius. Naviko laipsnį nustato patologai, kai atliekama biopsija arba po to, kai auglys jau pašalinamas. Tiriami navikinių ląstelių branduoliai, jų gebėjimas daugintis, patologinių kraujagyslių ir irimo vietų skaičius.
Jei navikas auga greitai, tuomet nespėja formuotis patologinės kraujagyslės, jis neapsirūpina medžiagomis. Tada auglio viduryje formuojasi irimas, o naviko periferijoje vyksta aktyvus augimas. Tai rodo, kad navikas yra agresyvus.
Kalbant apie gerybinės ar pusiaus gerybinės formos navikus, žmonės išgyvena pakankamai ilgai. Iki šiol bendrauju su pacientais, kurie operuoti ir 2005 m., tai praktiškai 20 metų praėjo.
Kai navikas pusiau piktybinis, išgyvenamumo rodikliai mažesni, siekia maždaug 7 metus.
O jei kalbėsime apie pačius pikčiausius auglius, vadinamąsias blastomas, tai Lietuvoje ir pasaulyje 70 proc. pacientų išgyvena vienerius metus. Bet yra pacientų, kurie su šita diagnoze išgyvena ir 2, ir 3, ir 5 metus.
