„Kai į konsultaciją ateina pacientas, vienu metu vartojantis visus Lietuvoje registruotus vaistus nuo galvos svaigimo, bet sako, kad jam nepraeina. Vadinasi, turime žmogų, kurio galvos svaigimas yra sukeltas vaistų. Tai yra dažnas reiškinys“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ sakė Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos pirmininkas, gydytojas neurologas, profesorius Antanas Vaitkus.
Jis pažymėjo, kad 90 proc. besikreipiančių į gydytoją dėl galvos skausmo – moterys.
Kaip teisingai matuoti kraujospūdį?
Gydytojo nuomone, kraujospūdį mažinantys vaistai dažnai išrašomi pernelyg lengvai. Mediko įsitikinimu, negana reguliuoti kraujo spaudimą, bet reikia ir įsigilinti, kokios priežastys lemia aukštą kraujospūdį.
Pavyzdžiui, natūralu, kad žmogaus kraujospūdis su amžiumi kinta, nes keičiasi ir kraujagyslių būklė, o organizmas adaptuojasi prie to.
„Būtina prisiminti, kad kraujagyslių elastingumas su amžiumi negali nesikeisti. Labai svarbu, kad krauju būtų aprūpinamos mūsų galvos smegenys“, – organizmo adaptacijos priežastį įvardijo profesorius.
„Kitas dalykas, visi įpratę kraujo spaudimą matuoti sėdint arba gulint. Su galvos svaigimu dirbantys medikai turi reikalavimą kraujospūdį pamatuoti sėdint, tada pastovėti 5 minutes ir pamatuoti kraujospūdį stovint. Jeigu krenta kraujo spaudimas, tu turi problemą“, – aiškino neurologas.
Didina demencijos riziką
Pasak profesoriaus, tai gali rodyti, kad galvos svaigimą sukėlė vartojami netinkami vaistai.
„Tiems žmonėms, kurių galvos svaigimą sukėlė vaistai, turime tikimybę, kad blogės pažintinės funkcijos. Tokia rizika kyla, nes dirbtinai sukeliama nepakankama kraujotaka smegenų audinyje“, – įspėjo A.Vaitkus.
Jis pridūrė, kad žemas kraujospūdis yra nepriklausomas demencijos rizikos veiksnys. Dėl jo smegenų žievėje esančios arterijos nėra aprūpinamos krauju.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad neigiamos įtakos gali turėti ne tik gydytojų prirašyti vaistai, bet ir savarankiškos pacientų iniciatyvos – maisto papildai ir vitaminai.
„Jie irgi gali duoti akumuliacinį efektą. Elektroninėje sveikatos kortelėje gydytojas nematys, kad žmogus vartoja maisto papildą, kuris turi poveikį kraujagyslių diametrui. Todėl, nesant įtarimų dėl galvos kraujotakos sutrikimų, vidinės ausies pažeidimo, protingas sprendimas yra peržiūrėti paciento vaistus“, – paaiškino A.Vaitkus.
Gali priminti insultą
Vieniems žmonėms galva svaigsta dažnai ir ieškodami sutrikimo priežasties jie mindo gydytojų kabinetų slenksčius. Tačiau nutinka taip, kad ūmus galvos svaigimas pasireiškia pirmą kartą. Natūralu, kad išsigąstama. O gal prasidėjo insultas?
Gydytojas paaiškino, kad pačiam žmogui sunku nustatyti skirtumą. Jeigu galvos svaigimas yra sukamojo pobūdžio, pykina, o simptomai sustiprėja pasukus galvą ar pakeitus kūno padėtį, tikriausiai problema susijusi su vestibuliarinio aparato sutrikimu.
Tačiau padėtį geriausiai įvertinti gali skubios pagalbos gydytojas. „Jie yra tobulos kvalifikacijos, gali įvertinti daugelio būklių simptomus. Paprastai, jei pasireiškia ūmus svaigimas, dėl kurio norisi pagulėti, reikia, kad apžiūrėtų gydytojas. Iš 10 atvejų 2 kartus galime įtarti galvos smegenų kraujotakos sutrikimą“, – kreiptis pagalbos ragino profesorius.
„Jeigu yra toks galvos svaigimas, kad guli paslikas ir negali pasijudinti, nes pradeda pykinti. Natūralu, kad žmogų turi apžiūrėti gydytojas“, – pabrėžė A.Vaitkus.
