Kas yra plaučių uždegimas?
„Tai ūminė plaučių liga, pasireiškianti, kai į plaučius patenka bakterijos, virusai, kartais kiti mikroorganizmai.
Tuomet prasideda organizmo gynybinė reakcija – uždegimas. Geriausiu atveju visiškai pasveikstama, o blogiausiu – deja, bet mirštama. Tokių atvejų pasitaiko“, – sakė E.Danila.
Kas vyksta organizme, kai susergama?
Profesorius paaiškino, kad kiekviena plaučių alveolė jungiasi su kraujagysle, per kurią deguonis patenka į kraują ir yra išnešiojamas po visą organizmą.
„Dėl plaučių uždegimo alveolės užsipildo uždegiminiu skysčiu. Į alveoles negali patekti deguonis ir dėl to jis negali būti pernešamas į kraują, organizmui pradeda trūkti deguonies.
Jei plaučių uždegimas didelės apimties, deguonies trūkumas reikšmingas, kartais ir mirtinas. Laimei, daugeliu atveju plaučių uždegimas apima tik vieną plautį arba tik konkrečią jo skiltį“, – pasakojo E.Danila.
Kuo ūmus peršalimas skiriasi nuo plaučių uždegimo?
Profesorius paaiškino, kad peršalimas – temperatūros pokyčių nulemta liga, kuri plaučių uždegimo sukelti negali. Plaučių uždegimas išsivystyti gali tik tada, kai negalavimus sukelia virusinė respiracinė infekcija.
Tokią ligą įtarti galima, jei žmogus mano, kad jį užkrėtė kitas stipriai slogavęs ar kosėjęs žmogus.
Kokie plaučių uždegimo simptomai?
E.Danila pabrėžė, kad besimptomės plaučių uždegimo formos ypač retos, pasitaiko tik itin senyvo amžiaus pacientams, kurių imuninė sistema visiškai nusilpusi.
„Vyresniems žmonėms plaučių uždegimas gali pasireikšti nestipriu karščiavimu, kosuliu ir sumišimu – keistu elgesiu, kai žmogus ką nors neteisingai pasako, nesupranta, kur yra. Tokie požymiai yra labai pavojingi, nes atsiranda dėl deguonies trūkumo galvos smegenyse. Taip pat gali sumažėti kraujospūdis“, – dėstė profesorius.
Pagrindinis plaučių uždegimo požymis – staigus karščiavimas. Gali pasireikšti kosulys, krūtinės skausmas ir dusulys. Simptomai ir jų stiprumas priklauso nuo uždegimo apimties plaučiuose.
Kaip gydomas plaučių uždegimas?
E.Danila nuramino, kad šią ligą daugeliu atvejų visiškai saugu gydyti namuose.
„Jeigu žmogus neserga kitomis sunkiomis ligomis, kurios gali paūmėti, jeigu nėra kvėpavimo nepakankamumo plaučių uždegimas gali būti gydomas geriamaisiais antibiotikais su šeimos gydytojo priežiūra. Pakanka, kad jis telefonu pakonsultuotų“, – paaiškino profesorius.
Tačiau plaučių uždegimas ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, lėtine plaučių liga, vartojantiems imunosupresinius vaistus, besimaitinančius nepilnavertiškai
Kada važiuoti į ligoninės priimamąjį?
Patys svarbiausi simptomai yra susiję su gyvybinių funkcijų parametrais. Tai kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnis, greitas širdies plakimas, dusulys.
Gydytojas pabrėžė, kad geriau, jei sveikatos parametrus vertina artimas žmogus, o ne pats susirgusysis.
„Įprasta, kad žmogus per minutę įkvėpia 14–18 kartų. 22–24 ar daugiau įkvėpimų per minutę – pavojaus signalas“, – aiškino E.Danila.
Profesorius pridūrė, kad sunerimti derėtų ir dėl stipraus galvos skausmo, atsikosėjimo krauju, bet kurio kito naujo ligos požymio.
„Reikėtų nedelsti, nes plaučių uždegimas pasižymi labai greita raida“, – įspėjo E.Danila.
Kokios galimos plaučių uždegimo komplikacijos? Kaip dažnai liga būna mirtina?
Jeigu žmogaus sveikata gera, jis plaučių uždegimu serga pirmą kartą, paskirtas tinkamas gydymas, tuomet, pasak profesoriaus, būklė ima gerėti trečią ligos dieną. Nuo lengvo plaučių uždegimo galima pagyti per 5–7 dienas.
„Tačiau, jei liga buvo sunki, skirta nepakankama antibiotikų dozė galimos tokios komplikacijos: skysčio kaupimasis pleuros ertmėje, kvėpavimo nepakankamumo atsiradimas, plaučių destrukcija, kai kuriais atvejais kraujo užkrėtimas (sepsis).
Gali taip atsitikti, kad vykstant uždegimui, dalis infekcijos sukėlėjų pateks į kraują ir nukeliaus į kitus organus.
Žinoma, sunkiausia komplikacija – mirtis. Tikimybė mirti nuo nesunkaus plaučių uždegimo yra maždaug 10 proc. Jeigu žmogus serga sunkiomis gretutinėmis ligomis, yra vyresnio amžiaus, uždegimas apėmė dvi ir daugiau plaučių skilčių, tikimybė mirti yra net 40 proc.“, – sakė E.Danila.
Profesorius pridūrė, kad sepsis – reta plaučių uždegimo komplikacija.
Kaip apsisaugoti nuo plaučių uždegimo?
E.Danila pabrėžė, kad žmogus ir jo plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos poveikio, 100 proc. ramus, kad nesusirgs nėra niekas.
„Didžiausias rizikos veiksnys – „išoriniai priešai“, t. y. virusai, kuriais žmonės dalijasi tarpusavyje. Virusas laikinai suardo imuninę sistemą ir gynybinius mechanizmus. Normalu, kad žmogaus organizme, pavyzdžiui, nosiaryklėje, burnoje tarpsta daugybė bakterijų. Viena, ar kita jų rūšis pradeda daugintis, tokiu būdu sukeliamas plaučių uždegimas.
Svarbiausia apsaugos priemonė – skiepas nuo gripo ar COVID-19 infekcijos.
Kartais pneumokoko vakcina klaidingai pristatoma kaip skiepas nuo plaučių uždegimo. Nėra tokių skiepų. Turėčiau atkreipti dėmesį, kad žmogus pneumokoką nešioja savo nosiaryklėje. Yra daugybė pneumokoko rūšių. Pastebėta, kad skiepas sumažina tos pneumokoko padermės bakterijų kiekį nosiaryklėje. Tačiau vieta nelieka tuščia, ją užima kitos bakterijos“, – paaiškino E.Danila.
Pasak jo, norint apsisaugoti, svarbu nešioti medicinines veido kaukes, vėdinti patalpas, skiepytis nuo gripo ir COVID-19 infekcijos, jei žmogus nėra neseniai persirgęs.
Ar įmanoma sustiprinti imunitetą prieš plaučių uždegimą?
Profesorius patikino, kad įvairūs maisto papildai nuo respiracinių infekcijų neapsaugo. Jis pabrėžė, kad naudos duoda natūralūs vitaminų šaltiniai.
„Jeigu vitaminai bus gaunami daržovių ir vaisių pavidalu, jie veiks. Reikalinga racionali ir pakankamai kaloringa mityba. Neturėtų būti vengiama nei baltymų, nei riebalų, nei kitų medžiagų. Kita apsaugos priemonė – grūdinimasis. Jeigu žmogus daugiau laiko praleidžia lauke, jis būna atsparesnis temperatūros pokyčiams“, – pabrėžė E.Danila.
Jis priminė, kad tvirtą sveikatą užtikrina subalansuotas darbo ir poilsio režimas, geras nakties miegas.
