Apsaugai susidaryti reikia laiko
Medicinos mokslų daktaras profesorius Saulius Čaplinskas primena: pasiskiepyti tikrai ne vėlu, tik ilgiau sprendimo atidėlioti nebereikėtų. „Gripo ir COVID 19 susirgimų pikas – sausio ir vasario mėnesiai. Pasiskiepijus, apsaugos galima tikėtis po dviejų savaičių, visgi, patikimiausiai apsaugai susidaryti reikia mėnesio.
Todėl, jeigu pasiskiepysite, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį, sausį, kuomet gripo ir COVID 19 susirgimų bus daugiausia, todėl ir rizika užsikrėsti bus didžiausia, būsite apsaugoti. Ne per vėlu skiepytis ir nuo pneumokokinės infekcijos. Jeigu gripo pikas – pirmieji du metų mėnesiai, o pneumokokas dažniausiai sukelia komplikacijų po gripo ir bet kurių kitų virusinių susirgimų, pasiskiepiję būsite apsaugoti ne tik šią žiemą, bet ir daug ateinančių žiemų“, – komentavo profesorius.
Bene skubiausiai pasiskiepyti turėtų sergantieji lėtinėmis ligomis ir senjorai. Būtent jiems – didžiausias pavojus užsikrėsti ir sunkiai susirgti. Dažnai dėl sunkios tiek gripo, tiek pneumokokinio plaučių uždegimo, eigos senjorus tenka gydyti ne tik ligoninėje, dalis patenka ir į reanimaciją, kai kuriems, kaip ir COVID 19 atvejais, prireikia deguonies terapijos.
Bene svarbiausias skiepijimosi tikslas, pašnekovo žodžiais, jog žmonės įgytų apsaugą iki prasidedant sergamumo kvėpavimo infekcijomis pikui. Visgi išlieka ir kitas pavojus: jeigu pacientas pasiskiepys, pavyzdžiui, nuo gripo, jis gali susirgti pneumokokine pneumonija, nes buvo nepasiskiepijo nuo pneumokoko.
Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vienu metu skiepytis nuo gripo, COVID 19 ir pneumokokinės infekcijos. Dabar ne laikas delsti, galbūt, pradžioje pasiskiepyti viena vakcina, skiepą nuo kitos infekcijos atidėti mėnesiui, o trečio skiepo palaukti dar mėnesį. „Taip atidėliodami skiepijimąsi tikrai galime susirgti“, – įspėjo profesorius.
Pastaruosius porą metų dėl COVID 19 pandemijos praleidę izoliacijoje, žmonės nesusidūrė su gripo virusu, nevyko vadinamoji „buitinė imunizacija“ – neturėdama kontakto su gripo virusu imuninė sistema „primiršo“, kaip su juo kovoti. Šįmet PSO įspėja apie gresiantį ypač rimtą sergamumą gripu.
Pasiskiepyti nuo gripo, profesoriaus žodžiais, šiais metais daug svarbiau nei bet kada anksčiau. Daugybė susirgimų gripu reiškia gripo komplikacijas, kurias sukelia pneumokokas. Tad nepasiskiepijusieji nuo pneumokokinės infekcijos, atkreipė dėmesį S. Čaplinskas, dar gali tą padaryti – ir tai yra svarbiau nei bet kada anksčiau.
Apsaugo po skiepo visam gyvenimui
Nuo gripo kasmet skiepijama tais metais cirkuliuojančiam gripo virusui pritaikyta vakcina. Tokia pati eiga prognozuojama ir COVID 19. Panašu, kad bent jau ateinančius kelerius metus, kol nebus sukurta naujos kartos vakcinų, gali tekti skiepytis tais metais cirkuliuojančiai COVID 19 atmainai pritaikyta vakcina.
Kalbant apie pneumokokinę infekciją, viskas kitaip. Pneumokokai nemutuoja. Maža to, vakcinos tobulėja. „Jau dabar turime prieinamas naujos kartos pneumokokines vakcinas, kuriomis pasiskiepijus apsauga susidaro visam likusiam gyvenimui. Pasiskiepijus, susidaro vadinamoji imuninė atmintis.
Nesvarbu, kiek laiko praėjo po skiepo, žmogui, susidūrus su pneumokoku, imuninės atminties ląstelės reaguos labai greitai pagamindamos antikūnų pneumokokui neutralizuoti“, – paaiškino specialistas.
Pneumokokinė infekcija – ūmi bakterinė liga, dažniausiai pasireiškianti plaučių uždegimu, bet gali būti ir meningito, viduriniosios ausies uždegimo priežastimi. Didesnę riziką susirgti pneumokokinėmis infekcijomis ir sunkiomis ligų formomis turi vyresnio amžiaus žmonės bei sergantieji lėtinėmis ir onkologinėmis ligomis.
