Labiausiai rizikuoja – vyresnio amžiaus žmonės
Karščiuoja, silpnai jaučiasi, kosti, sunku kvėpuoti – tokius simptomus įprastai įvardija sergantieji plaučių uždegimu. Persirgęs juo žmogus dar maždaug mėnesį nesijaus visiškai sveikas – kosės, jaus silpnumą, nuovargį, bus mažiau darbingas.
Gydytojas, profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas įspėja: būtent pneumokokų sukeltas plaučių uždegimas pasižymi ypač sunkia eiga. Taip yra todėl, kad pneumokokas – bakterija, kuri neapsistoja plaučiuose, o yra linkusi iš plaučių prasiskverbti į kraują ir sukelti sepsį. Skaičiuojama, kad kas ketvirtas žmogus sergantis pneumokokiniu plaučių uždegimu kartu sirgs ir sepsiu, kuris – pavojingas žmogaus gyvybei.
Rizika susirgti plaučių uždegimu, mediko žodžiais, pradeda didėti nuo 50 metų amžiaus, bet lūžis įvyksta apie 65 metus. Plaučių uždegimas yra infekcinė liga, kurią sukelia virusai ir bakterijos. Tiesa, apklausos rodo, kad daugelis tiki, jog plaučių uždegimu susergama tiesiog peršalus.
Vyresniame amžiuje vyksta vadinamasis imuniteto senėjimas, kuomet imuninės sistemos gynybinės funkcijos silpnėja – mažėja imuninės gynybos ląstelių, mažėja antikūnų gamyba, imuninės atminties ląstelės nebeatlieka savo funkcijos, „nebeprisimena“, kad reikia gaminti antikūnus prieš sukėlėją.
Dėl šių priežasčių plaučių uždegimas vyresnio amžiaus žmonėms itin pavojingas. Susirgus, jų imuninė sistema nebepajėgia nugalėti dažniausio plaučių uždegimo sukėlėjo – pneumokoko, todėl vyresni žmonės plaučių uždegimu serga sunkiau ir dažniau atsiduria ligoninėje.
Jaunam žmogui, sergančiam, pavyzdžiui, diabetu, rizika susirgti plaučių uždegimu taip pat išauga. Jeigu pakankamai jaunas žmogus serga onkologine liga, ji – ypač didelė. Jeigu vyresnio amžiaus žmogus papildomai serga lėtine liga, jo rizika sumuojasi – t. y. lėtine liga sergančio vyresnio amžiaus žmogaus rizika susirgti didesnė nei vyresnio amžiaus žmogaus, kuris lėtine liga neserga.
Ligos išvengti padeda skiepas
Skiepas nuo pneumokoko – efektyviausias būdas išvengti plaučių uždegimo, ypač skiepijantis konjuguota pneumokokine vakcina. Pasiskiepijus ja, paaiškino S. Čaplinskas, susidaro vadinamieji gleivinių antikūnai (imunoglobulinai A), kurie pasitinka pneumokoką plaučiuose ir iš karto, nespėjus sukelti ligos, jį nukenksmina. Tai labai svarbi konjuguotų pneumokokinių vakcinų savybė.
Iki prasidedant COVID-19 pandemijai, Lietuvoje kasmet nuo plaučių uždegimo mirdavo apie 700 suaugusiųjų. Nuo gripo – nuo 10 iki 20. „Tai tikrai nereiškia, kad gripas yra mažiau pavojingas, tačiau tai reiškia, kad žmonės žymiai dažniau skiepijasi nuo gripo nei nuo pneumokokinės infekcijos, todėl ir mirčių nuo gripo mažiau. Nuo gripo skiepijamės kasmet, skiepijantis konjuguota pneumokokine vakcina, pakanka vieno skiepo – svarbu to nepamiršti“, – kalbėjo S. Čaplinskas
