„Su gripo infekcija galima susidurti praktiškai bet kur – tiek savoje aplinkoje, namuose, darbe, tiek keliaujant į Europos ar egzotines šalis. Keliautojams ypač svarbu nepamiršti apie gripą, mat kelionės metu natūraliai susiduriame su didesniu kiekiu žmonių – tiek viešose vietose, tiek viešajame transporte.
Taip pat labai didelę įtaką turi ir keliavimo būdas, pvz., lėktuvuose oras yra labai sausas, prasta ventiliacija, todėl labai išsausėja kvėpavimo takų gleivinė ir visi tampame labai imlūs bet kokiems virusams, taip pat ir gripo“, – komentuoja medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Elena Šukė.
Pasak jos, svarbus ir klimato pasikeitimas svečioje šalyje – imunitetas įpranta dirbti tam tikromis sąlygomis ir staigus oro pasikeitimas visada turi neigiamos įtakos. Dėl šios priežasties tiek žiemą išvykus atostogauti į šiltus kraštus, tiek atvykus į šaltį – imunitetas tarsi sutrinka ir prireikia kelių dienų, kol jis vėl gali tinkamai kovoti su ligos sukėlėjais.
Užsikrečia kelionės metu
Gydytojos teigimu, gripo virusas, kaip ir kiti virusai, gerokai sudėtingiau ir lėčiau plinta lauko sąlygomis, todėl, pavyzdžiui, slidinėjimo trasoje užsikrėsti būtų sudėtinga, tačiau išvykę slidinėti žmonės ne visą laiką praleidžia lauke – lankosi kavinėse, keltuvuose, viešbutyje, o būtent patalpose gripo sezono metu rizika užsikrėsti ir yra didžiausia.
„Tas pats ir su kelionėmis šiltuose kraštuose – virusas gali plisti ir lauke, jei yra šilta, tačiau gerokai greičiau jis plis patalpose, ypač su prasta ventiliacija ar kur yra daug žmonių. Deja, kelionių metu žmonės dažniausiai suserga kelios dienos po atvykimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad arba užsikrečiama kelionės metu, arba tik atvykus.
Būna labai apmaudu, kai užkrečiamos ligos sugadina ilgai planuotas atostogas. Tokiais atvejais pacientai dažnai ieško galimybių bent nuotoliu pasikonsultuoti su gydytoju, kad jis patartų, kaip kuo greičiau pasveikti“, – akcentuoja E. Šukė.
Ji tęsia sakydama, kad jau užsikrėtus gripu, gydytojai nelabai ką gali patarti: gydymas priešvirusiniais vaistais gali būti pradedamas tik labai ankstyvoje ligos fazėje, o jei nuo simptomų pradžios praėjo 3 dienos ar daugiau – lieka tik simptominis gydymas ir laukimas, kol organizmas pats susitvarkys su virusu.
Higiena ir vakcina
Kalbėdama apie gripo profilaktiką medikė pataria laikytis paprastų higienos taisyklių: dažnai plauti rankas, neliesti nešvarių paviršių, vengti artimo kontakto su nepažįstamais žmonėmis, ilgai nebūti neventiliuojamose patalpose, taip pat prieš miegą gerai vėdinti savo miegamąjį. Užsikrėtimo gripu riziką taip pat galima sumažinti nerūkant, nevartojant alkoholio, sveikai maitinantis, užsiimant reguliaria fizine veikla.
„Vakcinacija yra pagrindinė ir svarbiausia apsaugos nuo gripo priemonė. Tiesa, kad gripo vakcina neformuoja 100 proc. imuniteto ir priklausomai nuo sezono apsauga gali siekti tik 60–80 proc. Tačiau vakcina visuomet saugo nuo sunkios ligos formos ir komplikacijų, o tai yra labai svarbu, nes gripas gali sukelti sunkias komplikacijas net ir jauniems ar lėtinių ligų neturintiems žmonėms.
Nuo gripo pasiskiepiję pacientai praktiškai niekada nesikreipia dėl gripo sukeltų simptomų, mat po skiepo žmonės suserga lengvesne gripo forma ir simptomai nebūna labai ryškūs bei ilgam nesutrikdo darbingumo ar atostogų. Todėl tikrai pati didžiausia klaida yra nesiskiepyti“, – atkreipia dėmesį E. Šukė.
Jos teigimu, viena didžiausių bėdų Lietuvos sveikatos sistemoje yra tai, kad žmonės užsiima savigyda ir pradeda vartoti antibiotikus gripo ar peršalimo simptomams gydyti.
„Tikrai vis dar gajus mitas, kad bet kokią ligą antibiotikai padės išgydyti greičiau, o tai yra visiška netiesa. Sergant virusine infekcija ir be jokio reikalo pradėjus vartoti antibiotikus – savijauta gali ir dar labiau pablogėti ar net padidėti komplikacijų dažnis.
Todėl savo pacientams niekada antibiotikų „dėl visa ko“ į keliones neskiriu. Jei žmogus stipriai suserga kelionės metu, visada rekomenduoju kreiptis į vietinius medikus, kurie įvertins antibakterinio gydymo poreikį“, – aiškina gydytoja.
Gripo pikas slenkasi
Gripo sezonas piką Lietuvoje visuomet pasiekdavo vasario mėnesį, tačiau pastaruoju metu dėl šiltėjančių žiemų pikas truputį slenkasi pavasario link. Nepaisant to, esminės gripo dinamikos tai nekeičia, mat labiausiai gripas pradeda plisti būtent po Naujųjų.
Pasak E. Šukės, tai susiję ir su natūralia žmogaus būsena skirtingais metų laikais – ilgai tęsiantis tamsioms dienoms, negaunant saulės šviesos, maisto racione trūkstant šviežių vietinių vaisių ir daržovių, užsitęsus šaltam orui, susilpnėja imunitetas, todėl bet kokiam virusui tampa gerokai lengviau žmogų užkrėsti.
„Lietuvoje gripo sezoną šiemet šeimos gydytojai pajuto gana anksti – jau rugsėjo pradžioje fiksavome pirmuosius susirgusius. Šiuo metu gripo plitimas nėra labai spartus, tačiau laukiame suaktyvėjimo po Kalėdų – po to, kai visi susitiks su giminėmis, turės daug artimo kontakto su kitais žmonėmis. Kita banga bus sausį-vasarį – tai populiarus žiemos atostogų laikotarpis“, – prognozuoja ji.
