Anemija – būklė, kai žmogaus organizme ima mažėti raudonųjų kraujo ląstelių, kitaip eritrocitų. „Kaip žinia, 30 proc. raudonosios kraujo ląstelės sudaro hemoglobinas. Tai yra baltymas, kuris išnešioja deguonį po visą organizmą ir leidžia mūsų ląstelėms kvėpuoti“, – feisbuke surengtos transliacijos metu pasakojo VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulis.
Pasak jo, anemija kartais pasireiškia kaip atskira liga, tačiau mažakraujystė gali pranešti ir apie kitus susirgimus, būti jų simptomu.
Pagrindinis anemijos simptomas – bendras silpnumo jausmas, nuovargis. Taip pat būna sunku susikoncentruoti, pabala oda, ima šalti rankos ir kojos, be aiškios priežasties padažnėja širdies dūžiai.
Tačiau būna ir retesnių simptomų. „Kai kuriems žmonėms atsiranda liežuvio skausmai, uždegimas. Taip pat galimas neramių kojų sindromas. Tuomet pacientai skundžiasi, kad neturi, kur kojų dėti. Tai irgi gali būti vienas iš anemijos ženklų.
Pasitaiko ir egzotinių simptomų: atsiranda noras valgyti keistus dalykus, pavyzdžiui, ledą arba smėlį. Tai irgi gali būti mažakraujystės požymis“, – patikino A.Degulis.
Svarbu atlikti tyrimą
Dažniausia anemijos priežastis – vitaminų B12, B1, B6 ir D trūkumas, taip pat geležies arba folio rūgšties stygius organizme.
Kartais kraujo ląstelių gamyba sutrinka dėl kaulų čiulpų ligų. Mažakraujystę sukelti gali imuninės, uždegiminės, skrandžio ir žarnyno ligos.
Anemija yra ypač dažna būklė. Paskaičiuota, kad 27 proc. pasaulio gyventojų per savo gyvenimą susiduria su mažakraujyste.
Dažniausiai anemiją nustato šeimos gydytojas. Tai padaryti paprasta ir pigu. Tereikia atlikti bendrą kraujo tyrimą. Mažakraujystę išduoda sumažėjusi hemoglobino koncentracija. Vėliau įvairiais tyrimais ieškoma anemijos priežasties.
Tačiau pas hematologus patenka tik 5–10 proc. mažakraujystę turinčių pacientų. „Duosiu pavyzdį: pacientas įsipjauna pirštą, netenka daug kraujo. Padarome kraujo tyrimą – be abejo, hemoglobinas bus žemas. Greičiausiai tokio paciento nereikia siųsti pas hematologą, kuris tiria kraujo ligas“, – paaiškino A.Degulis.
Nors geležies trūkumas yra dažniausia anemijos priežastis, gydytojas nepataria užsiimti savigyda ir vartoti maisto papildus, nepasitarus su mediku.
„Įsivaizduokime, kad jums yra mažakraujystė, bet geležies turite per daug. Pradėjus vartoti geležies preparatus turėsime toksišką geležies poveikį. Ji pradės kauptis širdyje, kepenyse, inkstuose. Maisto papildų nereikėtų pradėti vartoti prieš tai nepadarius geležies koncentracijos kraujyje tyrimo“, – pabrėžė A.Degulis.
Dažniausiai geležies trūksta, kai jos negaunama pakankamai su maistu. Daugiausia geležies yra mėsoje, jūros gėrybėse, pupinėse daržovėse.
Sutrikimas išsivysto nepastebimai
Pieno produktai slopina geležies įsisavinimą skrandyje. Todėl anemija dažnai išsivysto kūdikiams ir vaikams iki 5 metų.
Geležį įsisavinti taip pat kliudo skrandžio uždegimas, opaligė, žarnyno uždegimas, Krono liga, opinis kolitas, celiakija.
„Tie žmonės sako: aš valgau viską, vartoju net geležies papildus, bet pas mane nėra pakankamai geležies. Todėl reikia išsiaiškinti, ar nėra šitų sveikatos bėdų“, – paaiškino A.Degulis.
Dažniausia geležies trūkumo priežastis – kraujavimas. Dėl to su šia problema ypač dažnai susiduria vaisingo amžiaus moterys, patiriančios gausias menstruacijas. Tokiais atvejais anemija vystosi lėtai, simptomų pasireiškimas nėra toks staigus.
„Iš pradžių žmogus nieko nejaučia, pripranta, sako: žinote, aš šiek tiek silpniau jaučiuosi, nori miego, man reikia pailsėti ilgiau, o darbe labiau pavargstu. Taip gali būti, nes sumažėjo hemoglobinas“, – paaiškino A.Degulis.
Kai hemoglobino lygis nukrenta staigiai, pasireiškia ūmūs simptomai: alpimas, sunku paeiti, daužosi širdis, užvaldo mieguistumas.
„Turėjau vieną pacientę, kuri atėjo su labai žemu hemoglobinu. Normalus jo lygis – virš 120 g/l. Pacientės hemoglobino lygis buvo – 60 g/l. Kai turime mažiau 70-ies, paprastai žmogui perpilame kraują.
Aš klausiu, kaip ji jaučiasi, o ji atsako, kad gerai, savaitgalį maratoną bėgs. Būna atvejų, kai geležis krenta labai palaipsniui, organizmas taip prisitaiko, kad tie simptomai formuojasi iš lėto ir žmogus nebežino, ką reiškia turėti normalų hemoglobiną“, – pastebėjo A.Degulis.
Pasak gydytojo, atstačius hemoglobino kiekį, pacientė pajuto pagerėjimą, dėl klastingos būklės ji tiesiog nesuprato, ką reiškia normali savijauta.
Ką daryti vegetarams?
Su geležies trūkumu dažnai susiduria augalinę mitybą pasirinkę žmonės, nes mėsa yra vienas pagrindinių geležies šaltinių. Tiesa, padak gydytojo, geležimi apsirūpinti gali ir vegetarai. „Tik tai bus daug sunkesnis darbas“, – pabrėžė A.Degulis.
Jo teigimu, vegetarams į mitybos racioną reikia įtraukti visus geležies turinčius augalinius produktus, valgyti žirnius, pupas, lęšius, humusą, avinžirnius, riešutus, juodą šokoladą, džiovintus vaisius, pavyzdžiui, abrikosus, slyvas.
„Paįvairinus augalinės kilmės mitybą, galima užsitikrinti normalų kraują“, – patikino gydytojas.
Tačiau išsivysčius rimtai mažakraujystės formai vien maistas jau nebepadės.
„Pacientės dažnai klausia: aš nenoriu jokių vaistų, ar galiu hemoglobiną atstatyti maistu? Atsakau: taip, įmanoma. Dešimt kepsnių per dieną ir hemoglobinas atsistatys. Tai teoriškai įmanoma, bet praiktiškai – ne“, – paaiškino A.Degulis. Taigi, pacientams dažnai tenka vartoti geležies maisto papildus.
