Aptarti su mediku – būtina
Ar gydytojas gali paskatinti žmogų skiepytis? Habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis mano, kad pacientas bent jau turėtų išgirsti ir įsiklausyti, ką pataria šeimos gydytojas.
„Nuolat pabrėžiama, jog Lietuva – viena paskutinių Europoje šalių, kur, norint valstybės lėšomis pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, nepakanka tik 65 metų, galioja papildomas lėtinių ligų sąrašas, kuriame – tokios ligos kaip astma, cukrinis diabetas ir pan.
Jei pacientas turi lėtinių ligų, mediko profesinė pareiga pasakyti, kad yra tokia efektyvi apsaugos priemonė – skiepai nuo pneumokokinės infekcijos. Deja, skiepijimo apimtys tų žmonių, kuriems valstybė garantuoja nemokamą skiepą, labai nedidelės“, – komentavo V. Usonis.
Mediko žodžiais, nėra kito paaiškinimo kaip tai, jog kai kurie šeimos gydytojai pamiršta priminti: sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, svarbu pasiskiepyti, norint išvengti itin rimtų pneumokoko bakterijos sukeliamų komplikacijų. Skiepas nuo pneumokokinės infekcijos – saugus vyresnio amžiaus, jaunesniems, lėtinėmis ligomis sergantiems, žmonėms – jiems pakanka vieno skiepo.
Informacijos apie skiepus, pašnekovo akimis, nepakanka, todėl vis pasigirsta įvairių spekuliacijų, o tai bumerangu grįžta mums patiems. Jei gydytojas nepasiūlė skiepo, pacientas, ypač sergantis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies nepakankamumas ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, vartojantis kai kuriuos vaistus, nepasiskiepijo, jis kone visus metus rizikuoja užsikrėsti ir sunkiai sirgti.
Pneumokokas visuomenėje plačiai paplitęs, ši bakterija gyvena netgi visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje, o, kosint, čiaudint ar kalbantis, perduodama kitiems. Vyresnio amžiaus žmones gali užkrėsti vaikai, ypač jei jie neskiepyti.
Pašnekovas konstatuoja – vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos vienos saugiausių vakcinų, o dažniausias vakcinos nepageidaujamas poveikis – paraudimas ar patinimas injekcijos vietoje.
Paklausti – verta
V. Usonis mano, jog paciento apsisprendimas skiepytis priklauso ne tik nuo to, ar gydytojas ras laiko atsakyti į visus klausimus, pavyzdžiui, kokia vakcina skiepytis, koks jos šalutinis poveikis, ar vienu metu saugu skiepytis ir nuo COVID19 bei gripo ar pan.
„Jei kažkas iš artimųjų bando atkalbėti nuo skiepo, žmogus, kuris pasitiki šeimos gydytoju, atsakys: „nesukite man galvos“. Gydytojas patarė skiepytis, aš juo tikiu. Jei yra geras ryšys, pasitikėjimas, viena vertus, jis parodo gydytojo profesionalumą, kita vertus, labai svarbu, kad tas profesionalumas atsispindėtų ne tik kalbant apie skiepus, bet ir pacientų ištyrimą, profilaktiką ar gydymo galimybes“, – mano medikas.
Pašnekovas pabrėžia, jog, suskubus skiepytis nuo gripo ar COVID 19, tuo pat metu galima pasiskiepyti ir nuo pneumokokinės infekcijos. Problema tik ta, ar visomis vakcinomis skiepijama tame pačiame skiepų kabinete, taip pat, ar visos vakcinos prieinamos vienu metu.
Jei skiepijamasi ne vienu metu, intervalai tarp skiepų gali būti įvairūs.
Ūmus karščiavimas, skausmas ar sunkumas krūtinėje, kosulys, skrepliavimas, dusulys – pajutus šiuos simptomus svarbu apsilankyti pas gydytoją. Pneumokokinės infekcijos sukeltos komplikacijos gydomos antibiotikais, tačiau medikus neramina vis dažnesni atsparumo antibiotikams atvejai.
