Iš pažiūros sveikam vyrui prasidėjo nerimą keliantis kosulys, kuris tęsėsi tris savaites, jokių kitų simptomų pastebėta nebuvo. Pasirodo, kosulį sukėlė 17 centimetrų ilgio darinys, spaudęs dešinįjį plautį.
Remiantis klinikinio atvejo aprašymu, kuris prieš kelias dienas buvo paskelbtas žurnale „Journal of Surgical Case Reports“, 22 metų vyro ligos istorijoje nebuvo nieko įtartina. Jis nerūkė, o COVID-19 testo rezultatas buvo neigiamas.
Tačiau krūtinės ląstos rentgenograma parodė, kad tarp audinių sluoksnių, dengiančių dešinįjį plautį ir išklojusių krūtinės ertmę, susikaupė skystis, kuris užliejo mažuosius apatinio dešiniojo plaučio kvėpavimo takus, neleisdamas jiems prisipildyti oro.
Tuomet medikų komanda atliko kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimą ir aptiko didelę masę, buvusią dešinėje paciento krūtinės pusėje. Kaip nurodoma, masė buvo tarpuplautyje – krūtinės ertmės centrinėje dalyje, kurioje yra širdis, limfmazgiai, nervai ir kitos krūtinės struktūros.
Medikai paėmė masės pavyzdį ir nustatė, kad jis išsivystė iš užkrūčio liaukos ląstelių.
Tada gydytojai atliko operaciją, kad pašalintų masę, ir toliau išanalizavo audinio mėginį. Paaiškėjo, kad darinys nebuvo piktybinis ar vėžinis. Vis dėlto manoma, kad visi užkrūčio liaukos navikai, gali tapti piktybiniais. Atsižvelgiant į riziką, taikomas chirurginis gydymas.
Pacientas po operacijos savaitę praleido ligoninėje. Po mėnesio medikai vyrą vėl apžiūrėjo, jis jau nebesiskundė nei dusuliu, nei kosuliu. Pacientui leista užsiimti įprastomis veiklomis, įskaitant sunkumų kilnojimą. Po šešių mėnesių vyras vėl apsilankė pas gydytojus, kad būtų atlikta kompiuterinė tomografija ir spindulinė terapija, kuri sumažina riziką, kad masė vėl ims augti.
Timoma – labiausiai paplitęs navikas, augantis tarpuplaučio dalyje, kurioje yra užkrūčio liauka, limfmazgiai ir riebalai. Tačiau apskritai šie navikų tipai yra gana reti; mažiau nei 1 proc. visų suaugusiųjų piktybinių navikų yra timomos.
Timomos gali sukelti įvairius kvėpavimo takų simptomus, įskaitant kraujavimą kosėjant, dusulį ir krūtinės skausmą. Dėl spaudimo dariniai gali sutrikdyti kitų organų veiklą, taip pat gali apsunkinti rijimą; sukelti veido, kaklo, rankų ir viršutinės krūtinės dalies patinimą, galvos skausmą ir svaigimą.
Pradžioje, kai navikas tik pradeda formuotis, dažnai pacientai nejaučia jokių simptomų.
Timomos neretai nustatomos atsitiktinai, kai pacientui dėl kitos priežasties atliekama krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija. Kitais atvejais navikas pastebimas, kai pacientas apsilanko pas gydytoją, nes pajaučia bent vieną iš aukščiau įvardintų simptomų.
Parengta pagal „Live Science“ inf.
