Gediminas Žižys (77) prostatos vėžio diagnozę išgirdo prieš 19 metų. Vyras laikraštyje perskaitė vienos farmacijos bendrovės kvietimą nemokamai išsitirti prostatos specifinio antigeno (PSA) lygį kraujyje. Jo nuokrypis leidžia įtarti prostatos vėžį.
Apie ligą žinojo mažai
Dar sovietmečiu ši liga pražudė Gedimino tėvą. Prieš pusę amžiaus gydytojai menkai galėjo padėti. Tėvo likimą prisiminęs vyras nusprendė pasitikrinti, o atsakymas įtarimus patvirtino.
„Šmėstelėjo negera mintis. Pasirodo, ji buvo teisinga“, – pasakoja Gediminas.
Vyrui patarta nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Vėliau kelias vedė į tuometę Onkologinę ligoninę, šiandien – Nacionalinį vėžio institutą.
Kokios mintys sukosi Gedimino galvoje? Galutinės išvados teko palaukti, nerimo jausmas tapo kasdieniu palydovu. Nulinis – taip visuomenės ir savo paties supratimą apie prostatos vėžį tais 2003 m. įvertino vyras.
„Iš ligoninės turėjau pasiimti jau mirusį savo tėvą. Tokia buvo visa mano patirtis“, – paaiškina pašnekovas.
Prostatos audinio biopsija galutinai patvirtino gydytojų įtarimus. Gediminui buvo nustatytas antros stadijos vėžys.
„Gydytojas pasakė, kad man vėžys... Nebeatsimenu, ką jis nuo tos akimirkos toliau kalbėjo. Galva atsijungia, per tave tarsi pereina elektros srovė“, – pasakoja vyras.
Medikas davė Gediminui 15 minučių atsigauti. Tuomet aptarė gydymo galimybes. Vyras pasirinko radikalią išeitį – prostatos pašalinimą. Šiandien Gediminas sprendimu džiaugiasi, nes ligą įveikti pavyko.
Ragina pasinaudoti nemokamu tyrimu
Vyras pastebėjo, kad prostatos vėžiu sergantys pacientai Lietuvoje buvo atstovaujami nepakankamai. Netrukus po operacijos įsitraukė į šiam tikslui skirtos draugijos veiklą.
Onkologinių pacientų poblemomis Gediminas rūpinasi iki pat šiol. Dabar jis – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas.
Vyras apgailestauja, kad Lietuvoje trūksta supratimo apie tai, kaip pasirūpinti savimi. „Beveik visi mes 50 metų gadiname savo sveikatą. Jaunystėje ja rūpinasi labai mažai kas. Kai pradedame tą daryti, jau būna išsivysčiuosios lėtinės ligos“, – pastebėjo Gediminas.
Nuo 2006 metų Lietuvoje veikia prevencinė prostatos vėžio patikros programa. Visi vyrai nuo 50 iki 69 m. kviečiami įsitikinti, ar neserga klastinga liga. Patikra – visiškai nemokama.
Jei prostatos vėžiu sirgo artimas giminaitis pasitikrinti kviečiami ir šiek tiek jaunesni vyrai (nuo 45 metų).
Gediminas pastebi, kad vyrai joje dalyvauja vangiai, bijo pasirodyti gydytojui, sužinoti, kad serga. „Nepagalvoja, kad dėl to nukentės šeima, darbas. Užleidęs ligą, ko gero, tu greitai numirsi, nes jei ilgai dvejosi, sulauksi ketvirtos stadijos“, – įspėja Gediminas.
Jis siūlo, kad vyrai turėtų būti labiau skatinami tikrintis sveikatą. Nori, kad pratęstų tavo vairuotojo pažymėjimą? Atnešk pažymą, kad tavo prostata sveikata – idėja dalinasi Gediminas.
Pats žmogus ligos nepastebės
Prostatos vėžys – dažnai besimptomis susirgimas. Apie ligą išduoti gali šlapinimosi sutrikimai, šlapinimasis su krauju, kaulų skausmai. Tačiau šie ženklai byloja apie jau pažengusią onkologinę ligą.
Be to, manymas, kad vyrai prostatą gali pasitikrinti patys yra klaidingas.
„Navikas dažniausiai nesukelia jokių simptomų: neužspaudžia šlaplės, tik retais atvejai sukelia skausmą dubenyje, tad vienintelis būdas padedantis ankstyvoje stadijoje aptikti vėžį – reguliarus sveikatos tikrinimas, – naujienų portalui lrytas.lt yra sakęs Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santarų klinikos gydytojas onkologas Aleksandras Petrauskas.
Todėl tikrintis vyrai turi net tuomet, kai nepastebi jokių galimų ligos simptomų. Tai vienintelis būdas vėžį pastebėti laiku.
„Patikrinimas yra ganėtinai standartinis, tikrai niekas nesistengia daryti papildomos intervencijos, jei tam nėra pagrindo. Tyrimas dėl prostatos vėžio atliekas paimant kraują, atliekant taip vadinamą PSA tyrimą. Jo tikslumas beveik šimtaprocentinis.
Tad, tik atlikus šį tyrimą, matant pakitimus, atliekama išsamesnė apžiūra prostatą apčiuopiant pirštu, – sakė A. Petrauskas. – Visgi, profilaktinis prostatos tikrinimas tikrai nėra skausminga ar tokia procedūra, kurios reikėtų baimintis“.
Jis pabrėžė, kad aptikus vėžį ankstyvoje stadijoje gydymo būdas gali būti įvairesnis. Būna, jos situacija, kurį laiką stebima. Plačiau apie tokius atvejus galite paskaityti čia.
Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga išsivysčiusiame pasaulyje bei Lietuvoje. Kasmet šios ligos diagnozę išgirsta maždaug 2 tūkst. šalies vyrų.
