Kai kurie jaunuoliai būtent šiuo metu ima eksperimentuoti ir su psichoaktyviomis medžiagomis. Todėl svarbu į tai reaguoti ir nukreipti sveikti. Tokią pagalbą – kompleksinę profesionalią medicininę, psichosocialinę ir edukacinę – psichoaktyvias medžiagas vartojantiems vaikams ir jaunuoliams teikia Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriai (VJRS). Jie veikia Vilniuje ir Kaune.
Vaikams ir jaunuoliams šiuo metu taip pat pradedamos teikti ir naujos paslaugos. „Džiaugiamės, kad mūsų Centre plečiamas pagalbos spektras vaikams ir jaunimui. Nuo rudens Vilniuje pradėta teikti nauja dienos stacionaro paslauga. O jau netrukus, gruodžio 13 d., oficialiai atsidarys ir dienos stacionaro skyrius Klaipėdos filiale.
Tad RPLC savo paslaugas jauniems žmonėms plečia ne tik kokybės ir pasirinkimo prasme, bet ir geografiškai. Todėl didžiuojamės, kad profesionalią pagalbą gali gauti vis daugiau jaunuolių“, – pastebi RPLC direktorius dr. Emilis Subata.
Tokia pagalba padeda jauniems žmonėms integruotis į visuomenę ir gyventi pilnavertį gyvenimą. „Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus specialistų tikslas – padėti pažeidžiamiausioms grupėms – vaikams ir jaunuoliams – atpažinti žalingo vartojimo priežastis ir grįžti į normalų, sveiką gyvenimą.
Jie mokosi naujų įgūdžių: planuoja savo dieną, laikosi taisyklių, prisiima atsakomybes ir kuria planus bei svajones“, – teigia Vilniaus filialo VJRS vedėja dr. Giedrė Misiūnienė.
Vaikais ir jaunimu rūpinasi kompetentinga ir patyrusi specialistų komanda. Užsiėmimus veda ir individualiai konsultuoja ne tik gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, bet ir ergoterapeutė, dramos terapeutė.
„Rezultatams siekti be medicinos personalo pasitelkiami ir kiti profesionalai, kurie kartu ieško alternatyvų, paveikių integruotų gydymo ir ugdymo (mokymo, auklėjimo, lavinimo) būdų. Mes koncentruojamės ne tik į medikamentinį gydymą, bet ir į jaunuolio stiprybes bei jo įgalinimą“, – gydymo metodus pristato vedėja dr. Giedrė Misiūnienė.
Pasak vadovės, „vedami užsiėmimai, kurie moko, kaip formuoti naujus, sveikus įgūdžius. Pavyzdžiui, ergoterapeutė akcentuoja vaiko fizinę gerovę, t.y. kasdienį dienos režimą, moko mankštos, sveikų maitinimosi įpročių, fizinio saugumo.
Medicinos psichologai didelį dėmesį skiria emocinei gerovei, jų užsiėmimų metu vyrauja temos apie pasitenkinimą gyvenimu, laimės jausmą. Vaikai mokomi atpažinti savo ir suprasti kito emocijas, jie pradeda suprasti, kas yra empatija. Juk šie vaikai turi labai menką probleminių situacijų sprendimo būdų arsenalą, dažniausiai jie viską linkę spręsti iš jėgos pozicijos.
Todėl svarbu juos mokyti konstruktyvaus elgesio įgūdžių, išplečiant pasirinkimų spektrą bei mažinant destruktyvaus elgesio elementus. Tam naudojamos įvairios metodikos, individualūs, grupiniai užsiėmimai, vaidyba, žaidimai, kinas, kuriamos istorijos, atspindinčios įvairias problemines situacijas. Kiekvienas jaunuolio elgesio modelis turi tikslą, kurį išsiaiškinus, lengviau keisti jo elgesį“.
Dirbant su disfunkcinių šeimų vaikais taip pat labai svarbu sukurti neformalų, šiltą, pasitikėjimu grįstą santykį – juk tik jo pagalba su jaunuoliu sutariama dėl gydymosi tikslų, metodų, būdų ir tik taip gydymas ir pozityvi socializacija gali būti efektyvi.
Dr. Giedrė Misiūnienė įsitikinusi, kad tai – sudėtingas ir reikalingas procesas: „Grąžinti vaikus į visuomenę, švietimo sistemą, neformalų ugdymą yra pakankamai sunkus ir daug pastangų reikalaujantis procesas. Ypač svarbu – specialistas ir jo santykis su vaiku, jo gebėjimai priimti, neklijuoti etikečių, rasti ryšį.
Taip, tai nėra paprasta, nes šie vaikai dažnai kaip įveikos būdą pasirenka būti nedrausmingi, įžūlūs, yra pratę nepasitikėti suaugusiaisiais, jų negerbti, netgi niekinti. Tai susiję su jų gyvenimiška patirtimi, skaudžiais išgyvenimais, krizėmis.
Ir tuo pačiu, jeigu tik įžvelgia asmeninę naudą, šiems vaikams yra būdinga gera orientacija socialinėse situacijose, jie tampa apsukrūs, aktyvūs. Tai efektyviai ir profesionaliai naudojame nukreipdami juos link pozityvaus elgesio ir tik nuo specialisto išmanumo, kūrybiškumo priklauso, kokios strategijos, priemonės bus pasirinktos“.
Centro specialistai į vaiką ir jo gydymo procesą žiūri holistiškai, kaip į visumą. Į šį procesą įtraukiama ir jo šeima bei artima aplinka, lavinami jaunuolio emociniai, socialiniai, pažintiniai ir mokymosi įgūdžiai ir tokiu būdu kompleksiškai sprendžiamos rizikingo elgesio ir žalingo vartojimo sukeliamos problemos.
Pasak dr. Giedrės Misiūnienės, gydymo procese svarbus ir artimųjų vaidmuo. Centre lygiavertiškai teikiamos paslaugos ir vaikų tėvams/globėjams: „Ypač svarbūs vaikui artimi žmonės. Dažnai jauni žmonės nepajėgia patys įvertinti savo priklausomybės laipsnio ir grėsmės sveikatai, todėl svarbu, kad šeimos nariai tinkamai reaguotų, paskatintų ieškoti išeities bei kreiptis pagalbos į reabilitaciją“.
RPLC įsteigti Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriai (Vilniaus ir Kauno miestuose), dienos stacionarai (Vilniaus ir Klaipėdos miestuose) teikia paslaugas 14–18 metų vaikams ir jaunimui, žalingai vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, turintiems psichikos ir/ar elgesio ir emocijų sutrikimų.
Skyrių stiprybė – individualus dėmesys ir kompleksinės kvalifikuotų specialistų paslaugos:
– Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos.
– Medikamentinis gydymas.
– Pirminis psichologinis ištyrimas.
– Socialinių įgūdžių įvertinimas.
– Individualios medicinos psichologo, ergoterapeuto, socialinio darbuotojo, dramos terapeuto ir kt. konsultacijos.
– Grupiniai užsiėmimai.
– Formalus ugdymas (pagal poreikį, sutartį sudarant su mokymo centru).
– Skyriuje taip pat paslaugos bus teikiamos ir pacientų šeimai ir/ar kitiems teisėtiems atstovams.
Kreiptis galima:
Vilnius – telefonu: +370 5 213 7808, el.paštu: registratura@rplc.lt.
Kaunas – telefonu: +370 37 33 32 55, el.paštu: registratura.kaunas@rplc.lt
