Užsikrėsti rizikuojama visus metus
Pneumokokinė infekcija gana plačiai paplitusi tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, ypač didelė rizika užsikrėsti – vaikams iki 5 metų ir vyresniems nei 65 metų žmonėms.
Pneumokokinė infekcija, priešingai nei dažnai manoma, nėra sezoninė liga. Daugelis nosiaryklėje „nešiojasi“ pneumokoko bakteriją. Kol nosiaryklė nepažeista, bakterinė infekcija nesivysto, žmogus nesuserga.
Tiesa, sergamumas pneumokine infekcija priklauso nuo virusinių ligų sezoniškumo. Mikroorganizmų balansą nosiaryklėje suardo virusai, kad ir paprasčiausia rinovirusinė infekcija arba gripas ar COVID 19. Šioms infekcijoms būdingas sezoniškumas, tad ir pneumokokine infekcija dažniau susergama siaučiant gripui.
Gripo virusas, beje, cirkuliuoja ir vasarą, tačiau žmonės juo suserga rečiau. Gripo virusas keičiasi kone kasmet, pneumokokai taip greit nesikeičia.
Efektyviausia apsauga – skiepas
Kaip paaiškino habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis, patikimiausia apsauga nuo pneumokinės infekcijos ir jos sukeliamų komplikacijų – skiepai.
„Viena vakcina nuo pneumokokinės infekcijos buvo pagaminta pagal klasikinę technologiją. Tokia – polisacharidinė – vakcina neveiksminga kūdikiams, jaunesniems nei dvejų metų amžiaus vaikams. Taip yra todėl, kad kūdikių, mažų vaikų imuninė sistema neatpažįsta polisacharidų. Jei vaikas nebuvo paskiepytas, natūraliai užsikrečia pneumokokais, imuninė sistema jo neatpažįsta. Bakterija įgauna pranašumą prieš imuninę sistemą.
Tuomet ir buvo surastas būdas, kaip surišti polisacharidą su baltymu. Tą padarius, imuninė sistema, atsižvelgiant į žmogaus amžių, daug jautriau reaguoja į tokią struktūrą. Kai kur suaugusieji vis dar skiepijami polisacharidine vakcina, tačiau daug veiksmingiau skiepyti konjuguota.
Pagrindinė imuninės sistemos funkcija – užtikrinti genetinį vientisumą. Jeigu imuninė sistema tik „užuodžia“, kad yra kažkas su svetima genetika, o baltymas yra toks, ji reaguoja daug stipriau nei į polisacharidus“, – komentavo medikas.
Lietuvoje vaikams ir bet kurio amžiaus rizikos grupių asmenims skiepijama 13 komponentų vakcina, savo lėšomis jau ir Lietuvoje galima pasiskiepyti 20 serotipų pneumokokine vakcina. Visgi, pašnekovo žodžiais, negali būti aritmetikos, kad kuo pneumokoko serotipų daugiau, tuo geriau.
„Įsivaizduokime teorinę situaciją, kad yra 100 pneumokoko padermių, bus pagaminta vakcina, kuri saugo nuo 90 pneumokoko serotipų, tačiau kokioje nors vietovėje cirkuliuos būtent 10 tų, kurių nėra vakcinos sudėtyje. Vakcina neveiks arba veiks blogiau nei 5 komponentų, kuri saugo nuo pneumokoko padermių, paplitusių konkrečiame krašte.
Čia daug niuansų: kokios padermės vyrauja vienoje ar kitoje vietoje, kokiomis ligomis žmonės dažniau serga. Įvairios organizacijos tą stebi, analizuoja, tik tuomet priimami sprendimai, kokie serotipai privalo būti vakcinos sudėtyje, kokia geriausia skiepijimo strategija“, – kalbėjo medikas.
Suaugusiems žmonėms užtenka vienos vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos dozės, tačiau svarbu pabrėžti, jog tai žmonės su normaliai reaguojančia imunine sistema.
Vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kuriems didesnė rizika pneumokokine infekcija susirgti sunkiau, net ir paskiepytiems 13-valente ar 15-valente pneumokoko vakcina, po metų rekomenduojama pasiskiepyti 23-valente polisacharidine vakcina. Pagal naujausią JAV Atlantos ligų kontrolės centro rekomendaciją, suaugusiųjų skiepijimui 20-valente vakcina užtektų tik vienos dozės.
Atpažįstama sunkiai, gydymas sudėtingas
V.Usonis pabrėžia – atskirti pneumokokinę infekciją labai sudėtinga. Jei jo sukelta liga – ausies uždegimas, pirmiausia, būtina įsitikinti, kas jį sukėlė – bakterija ar virusas. Jei bakterija, kokia. Simptomai, remiantis kuriais įtariamas plaučių uždegimas – temperatūra, dažnesnis kvėpavimas, girdimi karkalai.
O toliau ligai patvirtinti atliekami įvairiausi tyrimai, pavyzdžiui, rentgeno tyrimas, kur matyti plaučių pakitimų, taip pat, kalbant apie sukėlėjus, bakteriologiniai tyrimai. Pasitelkiamas kraujo tyrimas, pasėlis iš nosiaryklės, kas leidžia patvirtinti, jog ligos sukėlėjas – pneumokokas.
„Žmogus į gydytoją kreipiasi ne tam, kad pasakytų, jog jam gripas, o tam, kad įvardytų: skauda galvą, „laužo kaulus“, pakilo temperatūra. Kalbant apie pneumokoką, pacientai kreipiasi dėl ligos požymių, o ištyrimo galimybės priklauso nuo to, kiek liga toli pažengusi, kokios yra ištyrimo galimybės.
Patvirtinimas, kokia bakterija sukėlė ligos simptomus, nėra dažnas, įprastai vadovaujamasi mokslinių tyrimų išvadomis: tam tikri simptomai, kraujo rodikliai, tyrimų rezultatai rodo – didelė tikimybė, kad ligą sukėlė bakterija, jei ji – gali būti, jog tai visuomenėje itin paplitęs pneumokokas“, – paaiškino medikas.
Lietuvoje naudojamos vakcinos yra patikrintos ir saugios, tad saugiausias ir efektyviausias būdas apsisaugoti nuo pneumokokinės infekcijos – pasiskiepyti, ypač vyresniems nei 65 metų ir gretutinių ligų turintiems žmonėms. „Deja, vis nesulaukiame, kada visi vyresni nei 65 metų Lietuvos gyventojai pneumokokine vakcina bus skiepijami valstybės lėšomis, kaip yra daugelyje pasaulio valstybių“, – apgailestavo pašnekovas.
