„Kiekviena konferencija yra svarbus įvykis ir tikrai džiugu, kai į NVI grįžta gyva tradicinė koloproktologų konferencija. Daug pranešimų, kviestiniai užsienio ir Lietuvos lektoriai – neabejotinai tai neeilinis įvykis tiek Lietuvos koloproktologų, tiek Lietuvos onkologų draugijų veikloje, tiek ir mūsų Institute. Svarbiausia tai, kad keliant onkologų kvalifikaciją, galutiniai naudos gavėjai yra mūsų pacientai“, – sako NVI dr. Ernestas Janulionis.
Brazilijos patirtis leidžia išvengti operacijos
Vienas konferencijos svečių prof. Rodrigo Perez iš Brazilijos, tęsiantis mokslinius ir klinikinius darbus, įrodančius privalumą tiesiosios žarnos gydymo taikant chemospindulinį gydymą, padidinant spindulinio gydymo dozuotę ir palyginant šio taikomo gydymo rezultatus su gydymu chemoterapija.
50–60 proc. jų pacientų turi pilną atsaką į gydymą, jiems taikoma stebėjimo taktika. Storoji žarna nėra operuojama, pacientai stebimi – kas trys-šeši mėnesiai atvyksta pastikrinti.
„Džiaugiuosi įveikęs tokį ilgą kelią iš San Paulo. Visame pasaulyje tiesiosios žarnos vėžys yra tapęs kompleksiška problema, šioje srityje dirbantys specialistai vienu metu sprendžia daugybę skirtingų klausimų, alternatyvų, analizuoja daugybę duomenų, remiasi naujausiais mokslo duomenimis. Vyksta iš tiesų multidisciplininė diskusija, kurios tikslas rasti geriausią kelią, geriausią variantą pacientui“, – sako prof. R. Perez.
Dažnas svečias Lietuvoje ir puikus kolega Pasaulio universitetų kolorektalinių chirurgų draugijos prezidentas Joseph Nunoo-Mensah konferencijos dalyviams buvo paruošęs keletą įdomių klinikinių atvejų, dėl kurių buvo diskutuojama, kaip galima būtų gydyti.
„Džiaugiuosi pakvietimu dalyvauti, Lietuva per pastaruosius 20 metų yra tapusi mano antraisiais namais. Šį kartą į konferenciją atvyko tikrai puiki lektorių komanda – norint pasiekti gerų gydymo rezultatų specialistų edukacija yra labai svarbi ir būtina. Tikiu, kad intensyvi konferencijos diena nepraėjo veltui“, – pasakė prof. J. Nunoo-Mensah.
Prof. Francesco Bianco kalbėjo apie sfinkterį išsaugančias operacijas, kai pacientui galima neformuoti ileostomos, su atidėta jungtimi. Garbus svečias iš Lenkijos prof. Krzysztof Bujko kalbėjo apie stambiafrakcijinį spindulinį gydymą. Jo darbus žino visi šioje srityje dirbantys specialistai. Prof. Michailias Klimovskis iš Jungtinės Karalystės kalbėjo apie išvaržų profilaktiką po išangės ekstirpacijos.
Gyvenimo kokybė – svarbus klausimas pacientams po operacijos
Konferencijoje dalyvavusi pranešėja iš Danijos prof. Katrine J. Emmertsen, kuri atstovavo klinikai, sukaupusią bene didžiausią patirtį pasaulyje gyvenimo kokybės klausimais po tiesiosios žarnos operacijos.
„Per tris pastaruosius dešimtmečius tris kartus padidėjo skaičius ilgai gyvenančių pacientų, patyrusių tiesiosios žarnos operaciją. Jungtinė Karalystė skelbia prognozę, kad šioje šalyje 2030 m. gyvens 4 mln. žmonių, o Danijoje – 400 tūkst. po šios operacijos.
25 proc. pacientų nurodo chronišką skausmą, kaip jų gyvenimo kokybę bloginantį veiksnį, o virškinimo sutrikimai yra pagrindiniai kasdieninį gyvenimą apsunkinantys veiksniai“, – kalbėjo prof. K. J. Emmertsen.
Viešnia iš Danijos konferencijoje pristatė, kaip dirba speciali klinika, kur tokiems pacientams teikiama pagalba, rekomendacijos ir žmogus sugrąžinamas į socialinį gyvenimą.
Daugėja darbo chemoterapeutams, mažėja – chirurgams
„Konferencijoje aptarėme dvi svarbias temas – gydymo galimybes, pradedant nuo sisteminio gydymo iki operacijos, ir žinoma, apie gyvenimo kokybę. Daugėja darbo chemoterapeutams ir gyvenimo kokybės specialistams, o chirurgams mažėja. Kadangi atsiranda imunoterapija, totalinė neoadjuvantinė terapija, kuomet stebime pilną atsaką ir chirurgams nebereikia operuoti, o žmonės išsaugo tiesiąją žarną.
Tai totalinė adjuvantinė terapija, kur mes galime tikėtis iki 50–60 proc. pilno atsako į gydymą, kaip rodo Brazilijos patirtis. Žinutė tokia, kad pacientai gali išvengti operacijos sirgdami tiesiosios žarnos vėžiu,“ – sako vienas iš konferencijos organizatorių NVI gydytojas koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas.
Kitas labai svarbus faktorius – jeigu visgi atliekama chirurginė operacija, labai svarbi lieka gyvenimo kokybė, kuri po šių gydymų nelieka labai gera. Pacientai iškrenta iš socialinio gyvenimo, jiems sunku dėl dažno tuštinimosi – tai pagrindinis skundas. Jiems šis sutrikimas išlieka visam gyvenimui, jeigu netaikysime jokio gydymo.
Pasak doc. dr. A. Dulsko, operacijos, sergant tiesiosios žarnos vėžiu, visame pasaulyje atliekamos standartiškai ir gyvenimo kokybė lieka labai prasta. „Kas sunkiausia šiems žmonės būna – tai per dieną žmogus turi eiti į tualetą iki 20 kartų. Kur jis bebūtų, jis turi žinoti, kur netoliese yra tualetas, negali normaliai nueiti nei teatrą, nei į kiną. Turi galvoti, ką valgė tą dieną, arba iš viso nevalgyti pusę dienos, jeigu nori kažkur išeiti.
Gyvenimo kokybė tokia, jog praktiškai žmogus užsidaro namuose. Po Danijoje veikiančios specializuotos klinikos priežiūros, visokių gydymo galimybių, rekomendacijų žmogus grįžta į socialinį gyvenimą“, – sako doc. dr. A.Dulskas.
Labai svarbi gyvenimo kokybę apibūdinanti statistika – iki 75 proc. pacientų turi tuštinimosi sutrikimų, 30 proc. – šlapinimosi sutrikimų. 30–50 proc. turi seksualinių sutrikimų. „Šitie skaičiai yra dideli, o kalbant apie tuštinimąsi, praėjus 5 metams apie 50 proc. operuotų dėl tiesiosios žarnos vėžio pacientų turės šį sutrikimą.
Gyvenimo kokybės klausimas dabar, kai išgyvemamumas labai geras, ypač aktualus. Vienas iš Europos Sąjungos valstybėse keliamų tikslų įveikiant vėžį – ne tik sumažinti vėžio kiekį, bet ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę“, – sako doc. dr. A.Dulskas.
Kokybė labai svarbi šiandien, kai taikomi vis geresni gydymo metodai duoda geresnį išgyvenamumą. Europoje vis daugiau kalbama apie gyvenimo kokybę, žmones stangiamasi sugrąžinti į socialinį gyvenimą. Išgyvenamumas tampa vis ilgesnis. Anot doc. dr. A. Dulsko, anksčiau pacientui labiausiai rūpėjo gyventi, jis prašydavo, pašalinkite man vėžį, o su liekamaisiais reiškiniais aš kaip nors susigyvensiu.
Ankstyvoji diagnostika – priklauso ir nuo pačių žmonių
„Labai svarbus klausimas kalbant apie tiesiosios žarnos vėžį – ankstyvoji diagnostika. Tai sudėtinga pasiekti, kadangi žmogus nejaučia jokių skundų. Kaip ir daugelio kitų lokalizacijų vėžio atvejais nustatyti anktstyvosios stadijos naviką galime tik dalyvaujant patikros programose.
Tad norėčiau pabrėžti – labai svarbu dalyvauti jose. Na, o esant skundams nereikia laukti. Žmonės delsia mėnesiais, sakykim, esant kraujavimui iš tiesiosios žarnos ir nurašo šį simptomą hemorojui.
Taip, hemorojui būdingas toks simptomas, bet reikėtų atmesti vėžio galimybę. Kraujavimai, kelias savaites trunkantys tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas – tai jau alarmuojantys simptomai. Būtina kreiptis pas specialistą. Juk gali būti abi ligos kartu – ir hemorojus, ir navikas“, – kalbėjo prieš konferenciją organizuotame brifinge doc. dr. A.Dulskas.
Imunoterapija prieš operaciją teikia daug vilčių
Pasak NVI gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Editos Baltruškevičienės, storosios ir tiesiosios žarnos gydymas tampa vis labiau multidisciplininis – tai džiugina. „Svarbu pažymėti, jog šios ligos gydymas turėtų būti atliekamas specializuotuose centruose.
Šiandien tikrai nebeužtenka tik išoperuoti naviką, labai svarbu iš karto aptarti ir numatyti visus reikalingus gydymo metodus bei etapus, sudėlioti juos visai gydymo eigai. Tai būtina norint pasiekti geriausius rezultatus“, – sako dr. E. Baltruškevičienė.
Chemoterapija, imunoterapija, spindulinis gydymas gydant tiesiosios žarnos vėžį tampa neatsiejama viso ligos gydymo dalimi. „Šiandien stengiamasi medikamentinį gydymą paskirti prieš operaciją ir gavus gerus rezultatus netgi galima išsaugoti organo funkciją. Labai svarbu, kad nauji gydymo metodai ateina ir į virškinamojo trakto navikų gydymo sritį“, – teigia gydytoja chemoterapeutė.
Imunoterapija padarė perversmą tokių navikų gydyme, kaip melanomos, inkstų bei plaučių vėžio. Virškinamojo trakto navikai kurį laiką buvo tarsi nuošalyje.
„Dabar yra nustatyta, kad tam tikros rūšies storosios žarnos navikai yra galbūt mažiau jautrūs chemoterapijai, tačiau yra ypatingai jautrūs imunoterapijai. Kalbu apie mikrosatelitų nestabilumą turinčius navikus – tai genetinis pokytis, kuris nurodo, kokiam gydymo metodui yra jautrus navikas“, – aiškina dr. E. Baltruškevičienė.
Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad imunoterapija šiems pacientams tampa gydymo standartu. Konferencijoje dr. E. Baltruškevičienė pristatė duomenis, kad tai gali būti klinikinę praktiką keičianti taktika tiesiosios žarnos navikų atvejais, kuomet paskyrus inovatyvius vaistus gaunamas pilnas atsakas ir pacientui išsaugomas organas.
„Imunoterapija Europos ir JAV gairėse yra įtraukta į metastazavusios storosios žarnos gydymo standartą, kai turime nestabilių mikrosatelitų atvejus. Lietuvoje imunoterapija pacientams nėra kompensuojama. Mes galime pasiūlyti chemoterapiją su biologine terapija. Kalbant apie tiesiosios žarnos vėžio ankstyvąsias stadijas imunoterapija dar nėra gydymo standartas ir pasaulyje.
Šiais metais kongresuose jau pristatyti geri klinikinių tyrimų duomenys, pilno atsako duomenys, tačiau jie dar nėra pakankami, kad įeitų į standartinę praktiką. Klinikiniai tyrimai vykdomi toliau, aš manau, kad artimiausiu metu, bent jau Vakarų šalyse, jau bus taikoma. Tikiuosi, kad ir Lietuva nebus atsilikusi, kadangi inovacijų atėjimas mūsų šalyje vis dar užtrunka“, – tikisi gydytoja onkologė chemoterapeutė.
