Neatsakingas elgesys gresia didelėmis problemomis
„Medicinos tikslais naudojama apie 10 proc. antibiotikų, likusi dalis – žemės ūkyje: pašarams, augalų apsaugai. Žmogaus sukurti antibiotikai keičia gamtoje esančių mikroorganizmų atsparumą antibiotikams, tarp kurių – ir pneumokokai“, – įspėja gydytojas-pediatras, habilituotas medicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis.
Pašnekovo žodžiais, klaidingai įsivaizduojama, jog atsparumo antibiotikams problema – nauja. „Pirmasis žmogaus atrastas antibiotikas – penicilinas. Jo atradėjas – Aleksandras Flemingas. Tik pradėjus naudoti peniciliną, prasidėjo ir atsparumas antibiotikams, nes tai – labai senas reiškinys, būdingas gyvajai gamtai, mikroorganizmų tarpusavio sąveikai.
Radikaliai pasikeitė tik tai, kad, atradus peniciliną, kitus antibiotikus bei sukūrus technologijas jiems gaminti, be gamtinių antibiotikų, kurie natūraliomis sąlygomis mikroorganizmų išskiriami labai mažais kiekiais, žmogus antibiotikus išmoko gaminti tonomis.
Mes, gydytojai, antibiotikus skaičiuojame miligramais, bet jie gaminami tonomis. Tonomis į aplinką patenkanti medžiaga iškreipia mikroorganizmų balansą ir sugebėjimą tokioje aplinkoje išgyventi. Dauguma mikroorganizmų sugeba pasigaminti apsaugos struktūras, dažniausiai tai – fermentai, kurie ardo antibiotikus.
Kadangi antibiotikų kiekiai mūsų aplinkoje nenatūraliai dideli dėl žmogaus veiklos, reiškinys, kuris mums bumerangu grįžta – atsparumas antibiotikams“, – paaiškino V. Usonis.
Vartoti – tik reikalui esant
Jeigu antibiotikai vartojami be tam būtino pagrindo, pavyzdžiui, susirgus virusine infekcija, trumpiau nei skirta, vartojama mažesnė jų dozė, nesilaikant režimo, atsparumo antibiotikams problema tik gilėja.
„Jei liga gydoma antibiotikais, naudojamos daug didesnės dozės nei anksčiau – viskas tam, kad rezultatas būtų sėkmingas. Visgi jei vystosi atsparumas antibiotikams, net ir didelės vaistų dozės neduoda laukiamo rezultato.
Ieškoma naujų antibiotikų klasių, grupių, veikiančių mikroorganizmus kitaip nei ankstesnieji. Vyksta nuolatinės lenktynės. Žmogus ieško naujo „ginklo“, mikroorganizmai – kaip nuo jo apsisaugoti. Didžiausi tokių lenktynių pralaimėtojai – vyresnio amžiaus žmonės, kurių imuninė sistema nebeveikia taip, kaip jaunų žmonių. Susirgus pneumokokine infekcija antibiotikai taip pat dažnai neveikia taip, kaip turėtų – tai rimta problema“, – apibendrino pašnekovas.
Usonio žodžiais, svarbu nepamiršti, kad antibiotikai turėtų būti vartojami tik paskyrus gydytojui. Kas tiko kaimynui, nebūtinai tiks kitam ligoniui.
Lietuvoje pavyko sumažinti neatsakingą antibiotikų vartojimą, uždraudus juos įsigyti be recepto. Tokie sprendimai priimti ne šiaip – atsakingai įvertinus atsparumo antibiotikams grėsmę visiems žmonėms.
Skiepijimas nuo gripo, pneumokokinės infekcijos prisideda mažinant antibiotikų vartojimą. Paskiepytas žmogus nesusirgs pneumokokine infekcija. O rizika susirgti, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis tokiomis kaip diabetas, širdies nepakankamumas ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga, išlieka visus metus – pneumokokas visuomenėje itin paplitęs.
Skiepas gelbsti gyvybes
Jei žmogus nesirgs, nepatirs komplikacijų, jų nereikės gydyti. „Skiepas – vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo pneumokokinės infekcijos, kuriai gydyti naudojami antibiotikai. Jei žmogus bus apsaugotas nuo pneumokoko, antibiotikai bus vartojami rečiau, jų prireiks mažiau, tad mažės ir atsparumas antibiotikams.
Ūmus karščiavimas, skausmas ar sunkumas krūtinėje, kosulys, skrepliavimas, dusulys – simptomai, jaučiant kuriuos atidėlioti vizito pas gydytoją nevalia. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo pacientui padėti lengviau. Jei išsivysto kvėpavimo nepakankamumo simptomai ar užkratas patenka į kraują bei kitus organus, padėti susirgusiajam sudėtinga.
Susirgti gali visi, o efektyviausias būdas apsisaugoti – pasiskiepyti. Tą itin svarbu padaryti vyresniems nei 65 metų žmonėms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Dar geriau – pasiskiepyti kartu su gripo vakcina.
