Lietuvoje diabetu serga per 140 tūkstančių žmonių, tačiau manoma, kad dar daugybė asmenų ligą turi, bet to nežino.
Kai žmogus serga 1-ojo tipo diabetu, jo kasa negamina insulino. Taip nutinka, nes organizme yra antikūnų, nukreiptų prieš kasos veiklą. Liga įprastai pastebima ankstyvame amžiuje, vaikystėje arba paauglystėje. Sergančiam žmogui reikia leistis insuliną.
Kur kas dažnesnis yra 2-ojo tipo diabetas. Sergant šia liga natūralaus insulino žmogaus organizme yra pakankamai, tačiau išsivysto atsparumas jam. Dėl to kraujyje esanti gliukozė nesunaudojama ir didėja jos kiekis.
Kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Ką daryti, kad ją minėtų kuo mažiau ligonių? Apie tai kalbėjomės su Klaipėdos universitetinės ligoninės Endokrinologijos skyriaus vedėju Arūnu Pangoniu.
– Manoma, kad didelei daliai diabetu sergančių žmonių ši liga nėra diagnozuota. Kodėl?
– Šiais metais išleistas naujas Tarptautinės diabeto federacijos atlasas, kuriame įvertintas diabeto paplitimas ir gydymas visame pasaulyje bei atskirose valstybėse.
Jo duomenimis, Lietuvoje maždaug trečdaliui visų sergančiųjų cukrinis diabetas nėra diagnozuotas.
Iš dalies taip yra, nes iš pradžių liga neturi simptomų. Gliukozės kiekis kraujyje didėja palaipsniui, todėl simptomai gali nepasireikšti kelerius metus, kartais net dešimtmetį, o gliukozės perteklius kraujyje jau būna padaręs daug žalos ir sukėlęs komplikacijų.
Liga simptomų neturi, o pacientas pajunta jau jos komplikacijas – nervų galūnių pažeidimo, stambių kraujagyslių sukelto miokardo infarkto ar insulto simptomus. Todėl mes, gydytojai, sakome, kad diabetas – tylioji pandemija.
Tiesa, diabeto diagnostika nuolat gerėja.
Prieš 5 metus sakėme, kad vienam iš dviejų žmonių diabetas nėra diagnozuotas, dabar ta nenustatytų ligos atvejų dalis mažesnė.
Jei dažniau kalbėsime apie tai, kas gali padidinti riziką susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu ir kaip to išvengti, situacija tik gerės. Žmonės laiku atliks profilaktinius tyrimus, laiku gaus tinkamą gydymą ir priežiūrą.
– Ką svarbu žinoti žmogui, kad liga būtų diagnozuota anksčiau, kol nepadaryta neatitaisoma žala?
– Rizikos veiksnių nustatymas ir jų korekcija – vienas veiksmų, kuris galėtų apsaugoti nuo gyvenimo su klastinga liga.
Čia svarbiausias vaidmuo, ko gero, tenka šeimos gydytojui, nes jis dažniausiai bendrauja su žmogumi, geriausiai žino jo sveikatos būklę.
Vienas tų veiksnių, kurie reiškia, kad žmogus turi didesnę tikimybę susirgti cukriniu diabetu, – amžius. Vyresnis nei 45 metų asmuo turėtų kartkartėmis atlikti gliukozės kiekio kraujyje nevalgius tyrimus.
Prie ligos išsivystymo prisideda ir per didelis kūno svoris. Šį rodiklį nesunkiai namuose gali įsivertinti kiekvienas. Tereikia žinoti savo kūno svorį ir ūgį. Padaliję svorį (kilogramais) iš ūgio (metrais), pakelto kvadratu, gausite kūno masės indeksą (KMI).
Jei KMI didesnis nei 25, žmogus turi antsvorio, jei didesnis nei 30 – yra nutukęs, o tai labai svarbus rizikos veiksnys.
Rrekomenduojama pasimatuoti ir liemens apimtį. Daugiau nei 94 cm vyrams ir daugiau nei 80 cm moterims – tokius skaičius galima vertinti kaip signalą, kad žmogus turi didesnę riziką susirgti diabetu.
Reikėtų savęs paklausti, ar judame, sportuojame pakankamai? Kasdien judėjimui reikėtų skirti bent 30 minučių. Daržovių, vaisių, uogų trūkumą mityboje taip pat galima įvardyti kaip rizikos veiksnį.
Jeigu žmogaus kraujyje jau anksčiau buvo rastas padidėjęs gliukozės kiekis ar jo šeimoje yra žmonių, sergančių diabetu, tai taip pat rodo, kad diabeto išsivystymo tikimybė didesnė. Kai žmogus pastebi, kad jam tinka bent vienas ar du rizikos veiksniai, tuomet vertėtų pasitarti su šeimos gydytoju, atlikti gliukozės kiekio kraujyje tyrimą.
– Nutukimas ir diabetas – neretai poruojamos būklės. Nejau liekni žmonės cukralige neserga?
– Susirgti galima bet kuriuo atveju. Klinikinėje savo praktikoje ne taip jau retai matau pacientų, kurie neatitinka tipinio 2-ojo tipo cukrinio diabeto paciento apibrėžimo: turinčio antsvorio, aukštą kraujospūdį, mažai judančio ir panašiai. Juk yra ir kitų tipų – LADA, MODY tipo diabetas; insuliną gaminančios ląstelės gali būti pažeistos ir kasos uždegimo (pankreatito).
Tačiau nutukimas, be abejo, yra vienas svarbiausių cukrinio diabeto išsivystymo rizikos veiksnių.
– Sakoma, kad vienas diabeto požymių – dažnas alkio jausmas. Kaip tai paaiškinama?
– Toks simptomas yra galimas. Jis net gali pasirodyti anksčiau nei kiti diabeto simptomai. Kai žmogus serga 2-ojo tipo cukriniu diabetu, vienas pagrindinių blogųjų pokyčių organizme yra atsparumas insulinui, kuris gali išsivystyti dėl per didelio riebalų kiekio audiniuose.
Tuomet gliukozė negali patekti į ląsteles, kur įprastu atveju ji suskaidoma ir taip gaunama energija. Audiniai tarsi badauja, nors gliukozė „plaukioja“ kraujyje, o kasa verčiama pagaminti didesnį insulino kiekį. Abu šie veiksniai lemia, kad žmogus jaučia alkį.
Kita vertus, šis simptomas gali rodyti neįprastai didelį insulino kiekį organizme ir tai gali būti pirmas žingsnis dar tik vystantis 2-ojo tipo cukriniam diabetui.
– Ką reiškia, jei nustatomas prediabetas?
– Nei sveikas, nei sergantis – taip kartais juokaujame. Jeigu gliukozės kiekis kraujyje nevalgius didesnis nei 6,1 mmol/l arba po valgio atlikus gliukozės tolerancijos mėginį didesnis nei 7,8 mmol/l, šie rodikliai dar neatitinka cukrinio diabeto lygmens, todėl medikai tokią būklę vadina tarpine hiperglikemija, arba trumpiau – prediabetu.
Tai yra 2-ojo tipo cukrinio diabeto vystymosi pradžia. Žmogui liga dar nenustatyta, bet jei rodikliai šiek tiek pakils, pacientas jau oficialiai sirgs diabetu.
– Diabetas – dažnai besimptomė liga. Ar lengva paaiškinti pacientams, kodėl jis pavojingas, nors skausmo jie nejaučia?
– Dar stipriai Lietuvoje įsišaknijęs požiūris, kad jei jautiesi gerai, nei mediko pagalba, nei gydymas nėra reikalingi. Kai nustatome padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje, pacientui dažnai tenka perskaityti paskaitą, kokie pavojai jam gali vėliau grėsti. Bet žmogui tai įrodyti gana sunku.
Kiek kitaip, jei paciento aplinkoje, jo šeimoje yra žmonių, kurie serga cukriniu diabetu ir turi tam tikrų komplikacijų.
Tada žmogus gali geriau įsivaizduoti tuos pavojus ir žalą sveikatai.
Tačiau kol simptomų nėra, nieko neskauda, nelengva įrodyti, kad žmogui reikia keisti mitybą, sumažinti kūno svorį. Pokalbis užtrunka ilgai, neretai reikia ne tik gydytojo, bet ir artimųjų atitinkamo požiūrio.
Didelis gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia kraujagysles: tiek smulkiąsias, esančias akių dugne, inkstuose, tiek stambiąsias, kurios krauju aprūpina širdį, galvos smegenis, kitus organizmo audinius.
Dėl diabeto greičiau vystosi aterosklerozė, kraujagyslės gali užsikimšti, ištikti žmogaus gyvybei ypač pavojingos būklės – miokardo infarktas, galvos smegenų insultas.
Dėl galūnių kraujagyslių užsikimšimo vystosi kojų gangrenos, atsiranda opos. Dėl toksinio per aukšto gliukozės kiekio poveikio vystosi smulkių nervų galūnių pažeidimai – diabetinė polineuropatija.
Tos mirtinos būklės ir yra pagrindinis cukrinio diabeto gydymo taikinys. Todėl šiai ligai gydyti skirti vaistai mažina ne tik gliukozės kiekį kraujyje, bet ir infarkto, insulto, mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligos riziką.
– Kokie mitybos įpročiai prisideda prie diabeto išsivystymo?
– Pacientams siūloma maisto korekcija pernelyg nesiskiria nuo bendrų sveikos mitybos rekomendacijų. Mes, diabetologai, esame linkę akcentuoti angliavandenių kiekį. Jų maiste turėtų būti mažiau. Kitas aspektas – galėtume rinktis sveikatai palankesnius angliavandenius.
Labai dažnai patariame pacientams atsisakyti bulvių arba sumažinti jų kiekį. Matyti, kad bulvė lietuviui yra šventas dalykas, dažnas savo mitybos be jų negali įsivaizduoti. Kai pasakai žmogui, kad turėtų valgyti mažiau bulvių, jam kojas pakerta. Tarsi kitų maisto produktų nebūtų.
Kitas dalykas – iš miltų, ypač baltų, pagaminti kepiniai. Tai būtų bandelės, sausainiai, duona, batonas. Šių maisto produktų valgome per daug, o reikėtų vartoti daugiau daržovių, žuvies, liesos mėsos, pieno produktų. Lietuvių mityba, matyt, turėtų keistis. Tai padėtų sumažinti riziką susirgti cukriniu diabetu ir turėti antsvorio.
– Pabrėžiama, kad diabetas – nepagydoma liga. Kokios problemos būdingos su šia liga gyvenantiems žmonėms?
– Taip, diabetas, kaip ir visos lėtinės ligos, laikomas nepagydoma liga. Tačiau pastaruoju metu daug kalbama apie cukrinio diabeto remisiją – pasveikimą nuo diabeto, nors ta diagnozė iš žmogaus ligos istorijos niekur nedingsta.
Prie to prisideda vis inovatyvesnių medikamentų, pasižyminčių svorio mažinimu, vartojimas, chirurginis nutukimo gydymas.
Pacientams nelengva, nes reikalinga nuolatinė diabeto kontrolė, būtinas mitybos rekomendacijų laikymasis. Žmogui taip pat reikia nuolat palaikyti judėjimo intensyvumą. Patirtis rodo, kad pacientams ne visada pavyksta prisiversti. Varginti gali ir nuolatinis poreikis tikrintis gliukozės kiekį kraujyje. Neretam kyla problemų norint tai padaryti darbe.
Kita vertus, reikalingas ir tvarkingas vaistų vartojimas. Suprantu tuos žmones, kuriems nelengva tris kartus per dieną išgerti vaistus. Labai paprasta pamiršti. Nepatogu ir nustatytu laiku arba prieš kiekvieną valgį leistis insuliną. Tenka gyventi ne taip, kaip pats nori, bet tomis sąlygomis, kurias padiktuoja liga.
Šiuolaikiniai preparatai, gliukozės stebėjimo priemonės sudaro galimybes pašalinti dalį nepatogumų, bet visų bėdų nesprendžia.
Kita vertus, su insulino pompomis vaikštantys žmonės vis dar patraukia aplinkinių žmonių dėmesį, o darbdaviai ne visada supranta, ką ta liga reiškia, vengia tokius asmenis priimti į darbą.
Išvardyti dalykai apsunkina gyvenimą, bet tikiu, kad besikeičiantis visuomenės požiūris, nauji vaistai ir stebėjimo priemonės sudarys galimybę ligą kontroliuoti geriau.
– Jeigu žmogui nustatomas 2-ojo tipo diabetas, ar tai reiškia, kad jam jau būtini vaistai, ar gali užtekti ir gyvensenos pokyčių?
– Šia tema dabar nemažai diskutuojama. Bendru sutarimu išleistos Amerikos diabeto asociacijos ir Europos diabeto tyrimų asociacijų rekomendacijos akcentuoja gyvensenos korekcijos svarbą: mitybos, fizinio aktyvumo pokyčiai, svorio mažinimas dar iki vaistų skyrimo gali padėti sukontroliuoti cukrinį diabetą, kol reikės medikamentų.
Savaime suprantama, neretai ir pacientui, ir gydytojui norisi viską spręsti paprasčiau – paskyrei tablečių, ir visiems gerai. Bet šiuolaikinė diabetologija pataria pasvarstyti, ką galima padaryti iki skiriant medikamentus.
Žinoma, tai negalioja pacientams, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų pažeidimą arba didelę riziką tokiomis ligomis sirgti. Šie pacientai kiek įmanoma anksčiau turi gauti gydymą šiuolaikiniais medikamentais, kurie ne tik mažina gliukozės kiekį kraujyje, bet ir riziką sirgti infarktu, insultu ar mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligos, taip pat saugo inkstus.
