Itin budrios turėtų būti moterys, kurių krūtų liaukinis audinys yra ypač tankus, įspėja Santaros klinikų Radiologinės ir branduolinės medicinos centro gydytoja Indrė Lekienė.
„Iš tikrųjų yra tokia tarptautinė rekomendacija, kad jei moteris darėsi ultragarsinį tyrimą ar mamogramą, ji turėtų būti informuota, kad jos krūtų audinys yra liaukinis. Tam, kad moteris žinotų, suklustų ir suprastų, kad jai reikia dažniau pasitikrinti“, – „Facebook“ surengtos transliacijos metu sakė I.Lekienė.
Tokioms moterims nėra atskiros prevencinės programos, tačiau gydytoja paragino savo sveikata besirūpinančias moteris kartą per metus atlikti ultragarsinį tyrimą. Jo metu didesnį gerybinių darinių kiekį pastebėjęs gydytojas, esant reikalui, pasiųstų pacientę papildomam magnetinio rezonanso tyrimui.
„Šis tyrimas krūtų diagnostikoje yra pats jautriausias ir geriausiai padeda atrasti pakitimus“, – pridūrė I.Lekienė.
Krūtų apčiuopa – kas mėnesį
Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja dr. Daiva Gudavičienė akcentavo, kad ankstyvose stadijose liga gali neturėtų jokių simptomų. Pavyzdžiui, 30–40 proc. šiuo metu gydomų krūties vėžio atvejų yra būtent tokie.
„Tai yra argumentas už profilaktinius patikrinimus. Kuo anksčiau nustatai vėžį, tuo mažiau agresyvus gydymas yra reikalingas. Jeigu „pagauname“ nulinės stadijos vėžį, nekalbame apie chemoterapiją. Kai nustatomas pirmos stadijos vėžys, jo prognozės yra ženkliai geresnės nei vėlesnių stadijų susirgimų“, – paaiškino D.Gudavičienė.
Ji rekomenduoja moterims reguliariai stebėti, ar nėra jokių įtartinų krūtų pakitimų.
„Reikėtų apsižiūrėti prieš veidrodį. Galima rankas atmesti į šonus ar pakelti į viršų. Veidrodyje labai gražiai matosi odos patraukimai, įdubimai, krūties simetrijos pasikeitimai“, – pridūrė D.Gudavičienė.
Gydytoja patarė moterims krūtis įdėmiai apsičiuopti kartą per mėnesį. Patogus atskaitos taškas – mėnesinių pabaiga. Kartais apie ligą signalizuoja limfmazgių padidėjimas pažastyje.
Labai klastinga ligos forma – uždegiminis krūties vėžys. Normalu, kad krūtimi maitinanačiai moteriai gali išsivystyti mastitas (pieno liaukos uždegimas), tačiau jei jis nepasiduoda gydymui antibiotikais, gali būti onkologinis susirgimas.
„Jeigu moteriai nėra temperatūros, uždegiminiai rodikliai nepadidėję, o krūtis dega ir yra patinusi, reikia galvoti, kad gali būti mastitinė krūties vėžio forma. Ji būna agresyvios eigos, todėl nevalia uždelsti su kreipimusi į gydytoją“, – pabrėžė D.Gudavičienė.
Serga ir vyrai
„Yra keletas piktų (navikų, aut. pastaba) rūšių. Dažniausiai tai yra liaukinio audinio augliai – įvairios karcinomos. Gali būti iš jungiamojo audinio kilę augliai – sarkomos. Jie irgi yra piktybiniai.
Taip pat krūtyje gali būti metastazės iš kitų lokacijų piktybinių susirgimų: melanomos ar kiaušidžių vėžio metastazės. Be abejo, tokie atvejai retesni, bet ir jų mes turime“, – sakė D.Gudavičienė.
Ji taip pat pasakojo apie medikų sutinkamas krūties spenelių ligas, pasireiškiančias žaizdelėmis, išopėjimais, kartais pleiskanojimu ar šerpetojimu.
„Jei krūtimi nemaitinančiai moteriai ar net vyrui yra pažeistas spenelis, nereikėtų to ignoruoti, derėtų pasirodyti specialisto konsultacijai“, – patarė D.Gudavičienė.
Ji pridūrė, kad krūties vėžys vyrų neaplenkia. Tokie atvejai reti, bet ligą sunkiai atpažįsta tiek patys pacientai, tiek šeimos gydytojai. Todėl krūties vėžys vyrams beveik visada nustatomas vėlyvose stadijose. Ypač susirūpinti turėtų tie vyrai, kurių pirmos eilės giminaičiams vyrams buvo diagnozuota ši liga.
„Apčiuopus neaiškų darinį, pastebėjus spenelio įsitraukimą, ar žaizdeles, rekomenduojama nedelsti pasitikrinti“, – akcentavo medikė.
Ragina naudotis prevencijos priemonėmis
Lietuvoje veikia prevencinė programa, pagal kurią moterims tirti panaudojama mamografija – rentgeninis krūties tyrimo būdas, leidžiantis aptikti net labai mažų matmenų navikinį darinį krūtyje.
„Pastebime, kad vis daugiau moterų ateina pasitikrinti, bet tai nėra pakankamai didelė dalis. Kartais būna, kad paklausus moters, kodėl ji nesidaro mamogramos, pacientė nustemba, sako: „juk aš vieną kartą jau dariausi“, – pastebėjo I.Lekienė.
Iš tikrųjų moterys nuo 50 iki 69 metų mamogramą turėtų atlikti kas dvejus metus, jei gydytojas nenurodo kitaip.
Nustatyta, kad BRCA1 ir BRCA2 genų patogeniniai variantai padidina krūties vėžio išsivystymo riziką. Dėl jo išsitirti siūloma, jei kelios giminaitės krūties vėžiu susirgo nesulaukusios 50 metų. Šį geną turinčioms moterims Lietuvoje nemokamai siūlomos papildomos profilaktikos priemonės.
Moterims, turinčioms šį geną gydytojai kartais pataria atlikti profilaktinę mastektomiją. Tos pačios operacijos metu pašalinamas krūties audinys ir ji atkuriama implantais.
„Anksčiau žmonės labai keistai reaguodavo į šitos operacijos pasiūlymą. Tai padaryti nėra privalu. Mes supažindiname su galimybe. Žmogus turi laiko pagalvoti, pasitarti su kitais specialistais, nėra jokio spaudimo (…) operacija nėra lengva, bet yra gera tuo, kad 95 proc. sumažina riziką susirgti krūties vėžiu“, – pasakojo D.Gudavičienė.
Jei dėl neaiškių darinių kyla įtarimų, specialistai pataria pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, o ne laukti, kol jas kažkas pakvies.
„Reikia aiškiai suvokti, kad prevencinė programa skirta moterims, kurios nieko nejaučia, šeimos gydytojas neturi jokių įtarimų“, – pabrėžė D.Gudavičienė.
