Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) taikomas kompleksinis ir efektyviausias žvynelinės gydymas, skiriami pažangiausi biologiniai medikamentai bei kiti sisteminiai vaistai. Kuo anksčiau kreipiamasi į gydytojus, tuo didesnė tikimybė, kad liga sėkmingai įveikiama“, – artėjant Pasaulinei žvynelinės dienai, kuri minima spalio 29 d., akcentuoja KUL Infekcinių ligų departamento vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė.
Neužkrečiama, tačiau klastinga liga
Žvynelinė – lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Sergant šia liga odos ląstelės atsinaujina kas 4–7 dienas, vietoje įprastų 21–28 dienų.
Pirmieji žvynelinės požymiai – odos bėrimai, kurie atrodo tarsi žvyneliai. Dažniausiai jie atsiranda alkūnių, kelių, galvos plaukuotosios dalies odoje, tačiau plokštelės gali atsirasti ir bet kurioje kūno vietoje. Pažeistas odos vietas niežti, kartais net ir skauda.
Žvynelinė kliniškai pasireiškia labai įvairiai – nuo lengvos formos, kai vargina tik kelios rausvos plokštelės ir negausus pleiskanojimas, iki sunkios – kuomet visa kūno oda yra paraudusi, infiltruota, sausa, įtrūkusi, padengta plokštelėmis su storu balkšvu pleiskanų luobu, o sąnariai sustingę, patinę, skausmingi ir deformuoti.
Kaip pasakoja KUL Infekcinių ligų departamento vadovė, psoriazė Lietuvoje yra gana paplitusi. Skaičiuojama, kad šia liga serga iki 3 proc. šalies gyventojų. Be to, liga vienodai gali kamuoti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
„Psoriazė gali pasireikšti bet kokiame amžiuje ir trukti visą gyvenimą. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kas sukelia žvynelinę. Moksliniai tyrimai rodo, kad ligą lemia imuninės sistemos sutrikimas, tačiau tam gali turėti įtakos ir genetika. Vaikas, kurio vienas tėvų serga žvyneline, turi 10 proc. susirgimo tikimybę, o jei serga abu tėvai – 50 proc.
Žvynelinę įprastai sukelia infekcija, tam tikri vaistai, odos pažeidimai ar patirtas didelis stresas. Vyresniame amžiuje ligos išsivystymui įtakos turi žalingi įpročiai, antsvoris, taip pat padidėjęs stresas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ūminės ir lėtinės infekcijos. Pabrėžtina, kad moksliškai įrodyta, kad žvynelinė nėra užkrečiama“, – dėsto J. Česienė.
Veikia kur kas daugiau nei odą
Žvynelinė gali paveikti kur kas daugiau nei odą. Ji sukelia ne tik skausmą, diskomfortą, niežėjimą ar nemigą, bet ir didelį stresą bei nepasitenkinimą gyvenimo kokybe.
Nenuspėjamos eigos ir nuolat pasikartojanti odos liga gali pažeisti nagų plokšteles ir sąnarius. Maždaug trečdalis žmonių, sergančių žvyneline, taip pat serga psoriaziniu artritu – skausminga ir sunkią negalią sukeliančia uždegimine sąnarių liga. Žvynelinė dažnai lydima gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kepenų, kraujagyslių ligos, depresija ar nutukimas.
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės medikės, dažniausiai žvynelinę identifikuoti itin paprasta – tereikia pačiupinėti ir pakrapštyti odą. Jei tai negelbsti ar beriama nelabai tipinėse vietose, pasitelkiamas dermatoskopas ar atliekama odos biopsija, kai paimamas odos gabalėlis ir jis pasluoksniui išnagrinėjamas. Diagnozuoti ligą sudėtingiau, kai ji pažeidžia tik nagus.
Moderniausias ir greitesnis gydymas
Nors žvynelinė yra nepagydoma liga, tačiau, pasak J. Česienės, šią ligą galima kontroliuoti. Psoriazės gydymas priklauso nuo jos sunkumo. „Įvertinus ligos sunkumą, bėrimų išplitimą ir pobūdį, paciento savijautą, dėliojame individualų gydymo planą ir taktiką.
Lengvai psoriazei paskiriame gydymą vietinio poveikio priemonėmis, vidutinei ar sunkiai – sisteminį gydymą tradiciniais cheminiais vaistais ar biologine terapija, kuri šiuo metu yra inovatyviausias ir efektyviausias būdas žvynelinei suvaldyti. Visas šias galimybes turime Klaipėdos universitetinėje ligoninėje“, – pasakojo KUL Infekcinių ligų departamento vadovė.
Medikė pasidžiaugė, kad SAM pakeitus psoriazės gydymo biologiniais vaistais tvarką, neveikiant cheminiams vaistams, juos pacientams galima skirti dvigubai greičiau: „Biologiniai medikamentai gali būti skiriami po 3 mėnesių gydymo metotreksatu, o ne po šešių – kaip buvo iki šių metų kovo mėnesio. Tad nebereikia žmogaus pusmetį įtikinėti dar pakentėti – o gal bus geriau.“
Vartojant biologinius vaistus žvynelinės simptomai išnyksta. Vaistai neleidžia uždegimo mediatoriams citokinams jungtis prie imuninių ląstelių ir palaikyti uždegimo odoje ir sąnariuose. J. Česienės teigimu, šie pažangiausi vaistai sergantiesiems vidutine ar sunkia psoriaze gali sugrąžinti sveiką odą ir visavertį gyvenimą.
Ragina nedelsti kreiptis į medikus
Nors žvynelinė dažnai gerokai paveikia žmogaus išvaizdą, medikai pastebi, kad vis dar vengiama lankytis pas specialistus. „Trečdalis pacientų serga vidutine ir sunkia ligos forma, ir liūdniausia, kai jie nesikreipia į gydytojus profesionalios pagalbos.
Žmonės mano, kad tai brangu, bus sugaišta daug laiko, o rezultatai menki. Todėl kai gatvėje pamatau žmogų su psoriazės paženklintomis alkūnėmis, norisi prieiti ir papasakoti, kad šiandien gydytojai tikrai gali padėti. Tad tikrai nereikėtų imtis saviveiklos ir gydytis patiems, remiantis internetiniais forumais. Taip sau galima tik pakenkti“, – ragina kreiptis pagalbos į medikus J. Česienė.
Taip pat medikė pažymi, kad žvynelinės gydymo taktika kiekvienam pacientui yra individuali, ilgalaikė nuo pat pradžių, todėl svarbu, kad tarp gydytojo ir sergančiojo žvyneline būtų geras tarpusavio supratimas, pasitikėjimas, užsimegztų atviras pokalbis. Pasak J. Česienės, jei pacientas išties pasiryžęs įveikti ligą, jis turi paisyti nurodymų, nes dėl sveikos odos ir geros savijautos stengtis verta.
