„Naujoji procedūra atliekama greičiau, efektyviau ir saugiau. Tikimės, kad ši procedūra padės sumažinti galimų komplikacijų riziką, kurios gali atsirasti po operacijų, atliekant atvirą pjūvį, ir palengvins pooperacinį gijimo laikotarpį, – pabrėžia Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Intervencinės kardiologijos skyriaus vadovas prof. Ramūnas Unikas. – Paprastai, atlikus šią procedūrą, pacientas jau kitą parą gali vykti namo.“
Profesorius Unikas atkreipia dėmesį, kad iki šiol tokios procedūros būdavo atliekamos sudėtingų chirurginių operacijų metu. „Dažniausiai vienos procedūros neužtekdavo, reikėdavo atlikti bent kelis stentavimus, kol būdavo pasiekiamas norimas rezultatas,“ pasakoja profesorius.
Pirmoji pacientė, kuriai atlikta ši nauja procedūra, serga išemine širdies liga. „Tai – širdies raumens pažeidimas dėl suprastėjusios kraujotakos širdies vainikinėse arterijose, – aiškina profesorius. – Negydoma ji gali sukelti infarktą ar širdies nepakankamumą. Deja, ši liga – vis dar dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje ir Lietuvoje.“
Iki šiol išeminė širdies liga buvo gydoma arba atvirų operacijų metu, arba įvedant stentus į kraujagysles. Kairįjį skilvelį pavaduojančių prietaisų implantacija minimaliai invaziniu būdu padeda išvengti sudėtingų chirurginių procedūrų, kai yra nusilpęs širdies raumuo, o planuojama procedūra – sudėtinga.
„Implantacija atliekama per punkciją šlaunies arterijoje, į kurią įvedamas kateteris, – teigia prof. R. Unikas. – Kateteris, prijungtas prie specialaus aparato, papildomai siurbia kraują iš kairiojo širdies skilvelio ir perkelią jį į aortą.“
Pastebima, kad kiekvienais metais vis daugėja pacientų, kuriems prireikia stentavimo procedūros. Kauno klinikų gydytoja kardiologė dr. Kristina Morkūnaitė priduria, kad šiuolaikinės medicinos priemonės ir didelis komandos profesionalumas suteikia viltį net ir sudėtingiausių būklių pacientams gauti profesionalią pagalbą bei grąžinti jiems kokybišką gyvenimą.
„Neretai sulaukiame pacientų, kuriems reikia daugiau nei trijų stentų kraujagyslėse, o kartais prieš jų implantaciją kraujagyslė turi būti paruošta specialiomis priemonėmis, todėl tokios procedūros tampa daug ilgesnės ir sudėtingesnės.
Dėl didelio širdies apkrovimo iškyla komplikacijų rizika, – kalba dr. K. Morkūnaitė. – Panaudojus kairįjį širdies skilvelį pavaduojančius prietaisus, galime sumažinti širdžiai tenkantį darbo kiekį ir atlikti sudėtingas, ilgai trunkančias procedūras, reikalingas pacientų gydymui.“
Gydytoja pažymi, kad dėl inovatyvios įrangos, naudojamos šių procedūrų metu, sumažėja komplikacijų rizika, pooperacinis laikotarpis tampa lengvesnis, pacientai greičiau atgauna jėgas ir išvyksta į namus nei po atliktų įprastų atvirų operacijų.
Prof. R. Unikas priduria, kad naujosios operacijos būdu palengvėja kairiojo širdies skilvelio darbas ir padidėja kraujotaka vainikinėse arterijose. „Šis aparatas širdies minutinį tūrį (širdies išstumiamo kraujo kiekį per minutę) padidina iki 1,5 litro per minutę, – sako jis. – Džiaugiamės, kad ši procedūra Kauno klinikose atlikta sėkmingai, be jokių komplikacijų. Šiuo metu pacientė atgauna jėgas reabilitacijoje.“
Kol kas Kauno klinikose atlikta viena kairįjį širdies skilvelį pavaduojančių prietaisų implantacija. Apie šios procedūros poreikį sprendžia gydytojas kardiologas. Planuojama, kad per metus Kauno klinikose bus atliekama apie 100 tokių procedūrų.
