Liga užklupo netikėtai
Vaikelio neseniai susilaukusi Virginija nė neįtarė, kad motinystės džiaugsmą sutrikdys krūties vėžys. Nors moteris jautėsi sveika, apčiuopusi krūtyje guzą kreipėsi pagalbos, kurios, deja, sulaukė ne iš karto.
Į gydytoją moteris kreipėsi krūtyje užčiuopusi guzą, tuo metu, kai žindė mažylį. Jonavietė pasakoja, kad į pirmąjį ligos signalą sureagavo ne iš karto. „Pakankamai ilgai tempiau laiką, kreipiausi tik po pusmečio, galvodama, kad tai yra tiesiog pieno sąstovis. Šeimos gydytoja taip pat nuramino, nieko rimto neįtarė, bet davė siuntimą išsitirti“, – prisimena Virginija.
2019 m. lapkritį moteris apsilankė Kauno onkologinėje ligoninėje. Tačiau apžiūrą tuomet teko atidėti, būklę įvertinti sutrukdė išsiplėtusios pieno liaukos. Virginija pirmiausia turėjo baigti maitinti krūtimi, palaukti tris mėnesius, kol liaukos susitrauks, ir tik tada kreiptis dėl pakartotinės apžiūros.
Tačiau dėl COVID-19 pandemijos pasaulis staiga sustojo. Kaip tyčia, pačiu netinkamiausiu laiku Virginijai. Moteris išsitirti negalėjo, o nediagnozuota liga toliau progresavo. „Aš baigiau maitinti 2020 m. sausį, po trijų mėnesių kaip tik karantinas, ligoninėse niekas nepriima, iš išorės užsiregistruoti neįmanoma, man pas gydytojus patekti pavyko tik birželį“, – pasakoja vėžį įveikusi moteris.
Jonavietė prisimena, kad vasaros pradžioje pasireiškė nauji ligos simptomai, guzelis buvo apčiuopiamas ir pažastyje. „Jau iš gydytojos akių supratau, kad negerai. Tada ji paskyrė visus tyrimus, susakė, kur eiti“, – pasakoja Virginija.
Moteris dalinasi, kad jos mama, būdama panašaus amžiaus susidūrė su nepiktybine krūties vėžio forma. „Ji pati užsičiuopė guzą, tuo metu buvo irgi apie 40 metų. Kadangi nebuvo piktybinis, buvo atlikta operacija, mamai neteko patirti chemoterapijos“, – akcentuoja pašnekovė.
Po ilgo laukimo ir visų tyrimų moteris sužinojo, kad jai trečios stadijos krūties vėžys. „Mano nuojauta ir reakcija iš gydytojos pasitvirtino. Ji tiesiogiai net neįvardijo, kad tai vėžys, pasakė „na negera čia ta ligelė“. Kadangi vėžys jau buvo išplitęs į limfmazgius, pirmiausia buvo pradėta taikyti chemoterapija“, – nerimo kupinas dienas prisimena Virginija.
Žemė slydo iš po kojų, bet pradėjus gydymą Virginija suėmė save į rankas. Lengviau pasidarė po apsilankymo pas chemoterapeutą. Pasidarė ramiau, nes problema jau sprendžiama, gydytojų rankose – saugiau.
Svarbiausia – nepamirškite savęs
Moteris džiaugiasi, kad dėmesio sulaukė iš Pagalbos onkologinių ligonių asociacijos (POLA) bei rajonuose veikiančių onkologinių ligonių organizacijų. „Labai džiaugiuosi, kad tokios asociacijos skleidžia žinią apie onkologines ligas, skatina nebijoti ateiti, kalbėti ir dalyvauti prevencinėse programose“, – sakė jonavietė.
Virginija skatina kitas moteris pasirūpinti savimi, nelaukti ir nebijoti tikrintis savo sveikatą. Pajutus skausmą, į medikus kreiptis gali būti per vėlu. Laiku užčiuopti ligą padeda profilaktinė apžiūra.
Sunkūs išgyvenimai suteikė stiprybės bei įkvėpė dalintis sąmoningumu su kitais, padėti panašios lemties ištiktiems, tad šiuo metu moteris yra POLA viceprezidentė. „Kai susirgau šia liga, didžiulės pagalbos sulaukiau iš Jonavos onkologinių ligonių asociacijos vadovės, kuri mane ir paskatino įsijungti į POLA veiklą“, – prisimena Virginija.
Virginija pastebi, kad žmonės apimti baimės užsidaro ir bijo gydymo, nors kelias gali būti sunkus, bet veda į vieną tikslą – pasveikimą.
Jonavietė visada stengiasi išlaikyti gerą nuotaiką, nebijo ir iš savęs pasijuokti. „Visada galvojau, kad baigus maitinti krūtimi reikės pasidaryti krūtinės pakėlimo operaciją“, – prisimena Virginija. Liga paskatino pokyčius, kuriems iki ligos niekaip nesiryžo. Moteris svajojo apie garbanotus plaukus, kuriuos per kelerius metus po chemoterapijos užsiaugino. „Tai aš juokiuosi iš savęs, kad ta liga davė ne tik minusų, bet ir savų pliusų“, – šypsosi Virginija.
Netikėtai užklupusi liga privertė ją susimąstyti ir perdėlioti prioritetus. „Suvoki, kad viskas yra labai trapu, tad reikia mėgautis gyvenimu, daugiau dėmesio skirti šeimai ir sau. Dažnai save, sveikatą labai dažnai nustumiame į antrą planą“, – pastebi vėžį įveikusi moteris.
Tyrimo atsakymai ne visada tikslūs
Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santarų klinikos gydytojas, onkologas, chemoterapeutas Aleksandras Petrauskas teigia, kad prevencinė krūties vėžio programa padeda pastebėti ligą pradinėse jos stadijose. Gydytojas pabrėžia, kad ankstyva diagnostika ne tik leidžia moterims išvengti agresyvaus chemoterapinio gydymo, bet ir užkerta kelią ligos progresavimui.
„Labai svarbu, kad moterys kreiptųsi ne tik tada, kai kažką apčiuopia, bet kai jos jaučiasi sveikos ir kupinos jėgų. Tam ir reikalinga profilaktinė krūtų patikra“, – akcentuoja A. Petrauskas.
Jam antrina ir Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) onkologijos departamento klinikos vadovas bei Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas.
„Pasaulyje krūties vėžio prevencinės programos vykdomos jau seniai, labiausiai pasižymėję šioje srityje yra suomiai, kuriems pavyksta labai anksti pastebėti pradines vėžio formas, kurios reikalauja mažesnių investicijų“, – pasakoja medikas.
Lietuvoje 2005 m. Seimas priėmė įstatymą 50–69 metų moterims taikyti atrankinę krūties vėžio prevencinę programą, kurios metu atliekama patikros mamograma. „Jeigu tyrimo metu nepastebima jokių pokyčių, pacientė sekančiam vizitui ateina po dviejų metų ir vėl padaroma kontrolinė mamograma“, – paaiškina A. Česas.
Tačiau daugėja rekomendacijų ir organizacijų raginimų moteris tikrinti nuo 40 metų. Tiesa, gydytojai pastebi, kad susiduriama su problema. Kuo jaunesnėms moterims atliekama mamograma, tuo didesnė paklaidų tikimybė.
„Jeigu mes darome mamogramą 40 metų moteriai, tai pas ją yra daugiau liaukinio audinio, didesnė paklaidos rizika atliekant mamogramą. Gali būti, kad krūtyje iš tikrųjų kažkas yra, tačiau liaukinis audinys yra tankesnis, tad ne visada galime surasti tuos pakitimus“, – pabrėžia A.Petrauskas.
Ankstyvoji diagnostika mažina mirties riziką
Deja, A. Česo teigimu, didžioji dalis moterų, kurioms suteikta galimybė nemokamai pasitikrinti, neatvyksta. „Atrankinių patikros programų trūkumas yra tas, kad iš visų kvietimus gavusių moterų, vos 50 proc. atvyksta pasitikrinti, o tai yra per mažai“, – pastebi A. Česas.
Jo teigimu, dėl to, kad moterys nesitikrina anksčiau, joms diagnozuojama liga jau yra progresavusi, antroje arba trečioje stadijoje, kai jau navikai yra apčiuopiami.
Pasak A. Petrausko, lietuvės į gydytojų raginimus atsiliepia ir aktyviai dalyvauja krūties vėžio prevencinėje programoje. „2019 m. mamogramai atlikti buvo išsiųsta 119 tūkst. kvietimų, o atlikta 117 tūkst., tik iki 5 proc. nesudalyvavo“, – pasakoja gydytojas.
A. Česas pastebi, kad karantinas sutrikdė prevencinių programų veikimą, nes moterys, kurios tuo metu turėjo pasitikrinti, to padaryti negalėjo. „Šiais metais matome ženkliai geresnius skaičius, bet ta spraga karantino metu buvo pakankamai akivaizdi ir labai skausminga daugeliui moterų, kurios negalėjo pasitikrinti. Jeigu joms tada buvo 68 m., kai moterys negalėjo atlikti tyrimų dėl karantino, o dabar joms yra 70 metų ir jos nebepatenka į programos rėmus“, – pabrėžia medikas.
Šiuo metu vykdoma krūties vėžio prevencinės programos dalyvių amžių gydytojai siūlo keisti, tikrintis turėtų ir jaunesnės moterys. Tiesa, pakeisti vieną skaičių įstatymo formuluotėje negana. Reikia ruoštis papildomai finansinei naštai, didesniems pacientų srautams. „Krūties vėžio pikas yra nuo 55–65 metų. Tačiau vis daugiau turime atvejų ankstesniame amžiuje, tam įtakos gali turėti ilgalaikis kontraceptikų vartojimas jauname amžiuje“, – svarstė A.Česas
Susirgimų skaičiai nėra labai dideli skaičiai, bet tai yra visiškai darbingo, jauno amžiaus moterys turinčios vaikų, kurios mūsų visuomenei labai yra brangus turtas“, – pridūrė gydytojas.
A.Česo nuomone, paankstinus krūties vėžio prevencinę programą ir pradėjus moteris tikrinti nuo 45 m., bus galima anksčiau diagnozuoti ligą, gydymas bus lengviau prieinamas ir reikalaus mažiau išlaidų.
Ruošiamasi pokyčiams
SAM atstovų teigimu, pokyčių ateityje tikrai bus, jiems dabar ruošiamasi.
„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija vykdo Atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų įgyvendinimo efektyvumo didinimo projektą, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis“, – teigiama SAM atsiųstame komentare.
ES Komisijos rekomendacijoje siūloma krūties vėžio atrankinės patikros tikslinę grupę išplėsti, įtraukiant 45–74 metų amžiaus moteris. Šiuo metu krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje skirta moterims nuo 50 m. iki 69 m. amžiaus (imtinai).
„Per beveik du dešimtmečius nuo tada, kai buvo pateiktos ankstesnės rekomendacijos, daug kas pasikeitė. Todėl Komisija siūlo pakeisti 2003 m. Tarybos rekomendaciją, siekdama užtikrinti, kad joje būtų atsižvelgta į naujausius turimus mokslinius įrodymus ir technologijų pažangą ir kad būtų pagerinta stebėsena ir keitimasis duomenimis“, – paaiškina SAM.
Šiuo metu laukiama, kol Nacionalinis vėžio institutas parengs ir su socialiniais partneriais suderins atrankinės patikros dėl krūties vėžio programos projektą.
Preliminariais skaičiavimais tikėtina, kad patikros programos ankstinimas galėtų siekti iki 5 mln. eurų per 2 metus. „Tiksli įtaka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui būtų apskaičiuota tuomet, kai jau būtų žinomas galutinis Lietuvos apsisprendimas dėl šios prevencinės programos tikslinės amžiaus grupės amžiaus ribos išplėtimo“, – teigia SAM.
