„Privalome suprasti du svarbius dalykus – griebęsi antibiotikų, turimų namuose, savarankiškai, pavyzdžiui, vos pajutę gerklės perštėjimą ar kažkokius kitus peršalimo ligoms būdingus simptomus, ne tik nepasijusime geriau, bet ir padarysime sau meškos paslaugą.
Paprastai tariant, jei antibiotikus vartojame neteisingai, bakterijos tampa atsparios gydymui antibiotikais, todėl, ateityje prireikus šių medikamentų, jie gali būti tiesiog neveiksmingi“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje žmonių antibiotikų suvartojimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 23 proc., tačiau dalies bakterijų atsparumas antibiotikams išaugo.
Be to, specialistų teigimu, susiduriama su problema, jog vis dažniau skiriami ne siauro, bet plataus spektro veikimo antibiotikai. Tai yra tokie, kurie veikia didelę dalį įvairių bakterijų, esančių organizme, o ne tik bakterijas, sukėlusias ligą. Dažniausiai plataus spektro veikimo antibiotikai skiriami, kai diagnozė nėra tiksliai žinoma arba kai, pavyzdžiui, nustatoma, jog ligą sukėlė daugiau nei vienas sukėlėjas.
NVSC Vilniaus departamento atlikta analizė rodo, kad Vilniaus apskrityje pernai 90 proc. vaikų (iki 18 m.), kuriems buvo paskirti antibiotikai, išrašyti plataus veikimo spektro antibiotikai.
Savo ruožtu, specialistai primena apie greitojo A grupės beta hemolizinio streptokoko testą, padedantį mažinti netikslingą antibiotikų skyrimą. Pagal galiojančią tvarką 2–7-erių metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis, skatinama atlikti šį testą, nes jis padeda parinkti tinkamą antibiotiką arba jo neskirti, jei nėra būtina.
Vis dėlto, kaip rodo duomenys, pernai vos 5,3 proc. Vilniaus apskrities vaikų nuo 2 m. iki 7 m., kurie sirgo ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija 2021 m., buvo testuojami šiuo testu.
Epidemiologai atkreipia dėmesį, kad, nors virusinių infekcijų gydymui antibiotikai netinkami, tačiau skiepijimai nuo virusinių infekcijų gali padėti sumažinti antibiotikų vartojimą. Pavyzdžiui, gripą sukelia virusas, kurio gydymui antibiotikai negali būti skiriami, tačiau susirgimas gripu dažnai komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis.
NVSC primena, jog gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o baigiasi – gegužę. Skiepijimas nuo gripo infekcijos ypač aktualus koronaviruso pandemijos laikotarpiu, nes susirgus gripu ir COVID-19 infekcija gydymas yra sudėtingesnis, išauga sunkių komplikacijų tikimybė, didžiulė našta tektų sveikatos sektoriui, kuri gali tapti nepakeliama.
Kaip ir kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įsigyta gripo vakcina šiemet bus skiepijami rizikos grupių žmonės: 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, nėščiosios, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis. Be to, kompensuojamąja vakcina skiepijami ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Norintys pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantys gyventojai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vieno vizito metu galima pasiskiepyti gripo vakcina, nuo pneumokokinės infekcijos ir COVID-19 ligos. Nusprendus skiepytis, rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju, pediatru.
