„Ramybės būsenoje širdis sumuša nuo 60 iki 100 kartų per minutę, todėl tiek greitesnis, tiek lėtesnis širdies ritmas jau yra laikomi sutrikimu, atitinkamai tachikardija ar bradikardija. Neretai pacientai skundžiasi ir dėl neritmiškų širdies dūžių, dar vadinamų ekstrasistolėmis – permušimais, tačiau pats dažniausias širdies ritmo sutrikimas – prieširdžių virpėjimas“, – teigia M. Kanaukė, ilgą laiką dirbusi Vokietijos klinikose, kur dvejus metus specializavosi širdies ritmo sutrikimų srityje.
Gydytoja kardiologė pasakoja, kad esant prieširdžių virpėjimui, kraujas užsistovi kairiajame prieširdyje. Taip nutikus pradeda kauptis trombai – kraujo krešuliai, kurie gali bet kada pradėti judėti kraujagyslėmis, sutrikdyti sklandžią paciento kūno kraujotaką, sukelti organų embolijas ir net išeminį insultą: „ketvirtadalio atvejų, kai jauno amžiaus – iki 40 metų – pacientą, ištinka insultas, priežastis yra būtent laiku nediagnozuotas prieširdžių virpėjimas“.
Kokios priežastys lemia širdies ritmo sutrikimus?
M. Kanaukė teigia, kad pacientų patiriamus širdies ritmo sutrikimus lemia skirtingos priežastys – nuo lėtinių ligų, gretutinių sveikatos būklių ar paveldimumo, iki netinkamai naudojamų, nesuderintų vaistų ar žalingų gyvenimo būdo įpročių.
„Tachikardija – pagreitėjęs širdies ritmas ar ekstrasistolės (permušimai) – dažniausiai nustatomi kūne atsiradus elektrolitų disbalansui, kai žmogus daug sportuoja, prakaituoja ar neseniai pakeitė mitybą ir todėl negali aprūpinti savo organizmo reikiamu elektrolitų kiekiu.
Atstačius jų balansą, širdies ritmo sutrikimai dingsta, bet tai, gaila, sudaro tik labai nedidelį ritmo sutrikimų procentą. Kitos juos lemiančios priežastys gali būti skydliaukės hormonų perteklius kraujyje, širdies raumens uždegimas (miokarditas) – tai sureguliuoti yra gerokai sudėtingiau“, – pasakoja gydytoja kardiologė.
Tuo metu sulėtėjusį širdies ritmą gali lemti tiek užsikimšusios ar mažiau pralaidžios kraujagyslės, persirgtas širdies infarktas, buvusios širdies operacijos, vyresnis amžius, sportas, taip pat širdies raumens išvešėjimas – hipertrofinė kardiomiopatija.
Pasak gydytojos, įtakos įvairiems širdies ritmo sutrikimams gali turėti ir aukštas kraujo spaudimas, diabetas, kvėpavimo sutrikimai miego metu, širdies elektros veiklą sutrikdantys vaistai, pavyzdžiui, akių lašai ar preparatai nuo peršalimo, alergijų ir kt. Pastaruoju metu širdies permušimai nustatomi ir COVID-19 infekcija persirgusiems pacientams.
„Vertinant pacientų riziką patirti širdies ritmo sutrikimus, turime įvertinti ir jų patiriamą stresą bei gyvenimo būdo įpročius. Besaikis alkoholio, kofeino ir nikotino vartojimas taip pat gali būti aritmijos priežastys, o neseniai atliktos klinikinės studijos metu įrodyta, kad piktybinius širdies ritmo sutrikimus gali sukelti ir ilgalaikis marihuanos bei kitų narkotinių preparatų vartojimas“, – pabrėžia M. Kanaukė.
Sunerimti verčiantys aritmijų simptomai
M. Kanaukė pastebi, kad ne visi pacientai atpažįsta širdies ritmo sutrikimų simptomus bei maišo juos su kitomis sveikatos būklėmis. Pavyzdžiui, ramybės būsenoje pagreitėjusį širdies ritmą pacientai neretai palaiko panikos atakomis, klaidingai jas slopina psichotropiniais, raminamaisiais vaistais ir nesikreipia į kardiologus.
„Bet kokio amžiaus pacientai turėtų atidžiai sekti savo širdies pulsą bei aptarti tai su savo gydytoju. Sunerimti reikėtų jaučiant silpnumo epizodus, svaigstant galvai, apimant dusuliui, skundžiantis mieguistumu, staiga nustojus toleruoti įprastą fizinį krūvį ar jaučiant skausmą krūtinės ertmėje, širdies plote, pulsui šoktelėjus aukščiau nei įprasta ar staiga nukritus“, – pasakoja gydytoja.
M. Kanaukės teigimu, esant tam tikriems širdies ritmo sutrikimams, pacientai iškart pastebi besijaučiantys blogai ir į gydytojus kreipiasi kur kas greičiau. Pavyzdžiui, supraventrikulinė tachikardija pasireiškia pojūčiu, kad širdis iššoks iš krūtinės, o širdies plakimas jaučiamas ir kakle arba galvoje.
Pavyksta užfiksuoti net rečiau pasitaikančius sutrikimus
Gydytoja kardiologė sako, kad net 90 proc. atvejų galima nuspėti, kokį širdies ritmo sutrikimą patiria pacientas, vos su juo pasikalbėjus. Tuomet pacientui esant ramybės būsenoje yra atliekamas elektrokardiogramos (EKG) tyrimas, kurio metu užrašomi visi širdies ritmo rodikliai.
„Atliekant elektrokardiogramą gali būti sunku užfiksuoti rečiau pasireiškiančius širdies ritmo sutrikimus, kurie tęsiasi vos kelias minutes ir po to dingsta. Tačiau dalis aritmijų gali būti išprovokuojamos patiriant fizinį krūvį, todėl neretai pacientų paprašome atlikti veloergometrijos tyrimą“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytoja kardiologė.
M. Kanaukės teigimu, rečiau pasireiškiančių širdies ritmo sutrikimų – persirgus neaiškios kilmės išeminiu insultu, įtariant ritmo sutrikimą, nors nieko ir nejaučiama, arba turint permušimų – diagnostikai pasitelkiamas Holterio monitoravimas. Jo metu galima tiksliai nustatyti ritmo sutrikimą ar turint ekstrasistolių suskaičiuoti jų kiekį, nes nuo to priklauso gydymo taktika.
Atliekant Holterio tyrimą, vieną–dvi paras pacientas praleidžia dėvėdamas specialų maždaug telefono dydžio prietaisą, kuris fiksuoja kiekvieną jo širdies dūžį.
„Vos kelias minutes trunkančios neskausmingos procedūros metu prie paciento kūno priklijuojame šešis lipdukus, prietaisą užkabiname ant kaklo ar pritvirtiname prie krūtinės ląstos ir išleidžiame namo.
Aritmijai nustatyti svarbu, kad aparatą dėvintis pacientas nekeistų savo dienotvarkės ir gyventų jam įprastą gyvenimą: eitų į darbą, prižiūrėtų sodą ar užsiimtų sportu. Praėjus nustatytam laikui prietaisas yra atiduodamas, o gydytojas įvertina jo užfiksuotą širdies ritmą“, – pasakoja kardiologė M. Kanaukė.
Diagnozavus aritmiją gyvena pilnavertišką gyvenimą
Gydytoja kardiologė pasakoja, kad pagreitėjusį širdies ritmą ar permušimus neretai galima atstatyti santykinai paprastais būdais – išgeriant vandens, suvalgius daugiau vaisių ar atstačius elektrolitus organizme. Deja, tai tik nedidelis procentas visų ritmo sutrikimų.
Kitais atvejais reikalingas medikamentinis ar instrumentinis gydymas. Svarbiausia diagnozavus prieširdžių virpėjimą ar prieširdžių plazdėjimą laiku skirti, jei reikalinga, kraują skystinančius vaistus. Vėliau jau sprendžiama, ar skirti ritmą veikiantį medikamentinį gydymą, ar elektrokardioversiją, o gal atlikti elektrofiziologinį gydymą.
Visgi, pacientams gali pasitaikyti ir piktybinių ritmo sutrikimų – pavyzdžiui, skilvelinė tachikardija, kurią privalu gydyti skubiai, nes ji gali baigtis mirtimi.
„Nustačius gerybinius ritmo sutrikimus, tokius kaip supraventrikulinės tachikardijos (AVNRT, AVRT ar AT), pacientus dažnai užtenka pamokyti, kaip elgtis jiems prasidėjus, nes šiuos ritmo sutrikimus galima nutraukti atliekant tam tikrus veiksmus – svarbu nepulti vartoti medikamentų, nes jie ne visada reikalingi.
Tik tuo atveju, jeigu žmogus itin stipriai jaučia negalavimus, jie yra nemalonūs, galima galvoti apie elektrofiziologinį ištyrimą ir abliaciją. Pavyzdžiui, patiriant ekstrasistoles, svarbu nustatyti jų kiekį per parą Holterio tyrimo būdu, pagal kurio rezultatus gydytojas kardiologas sprendžia, koks gydymas pacientui turėtų būti skiriamas“, – teigia M. Kanaukė.
Gydytoja kardiologė patikina, kad laiku diagnozavus širdies ritmo sutrikimus, pritaikius specialų gydymą ir sureguliavus širdies ritmą pacientas gali gyventi pilnavertį gyvenimą: „Žymiam maratono bėgikui buvo diagnozuotas prieširdžių virpėjimas, tačiau tai jo tikrai nesustabdė. Atlikus plaučių venų izoliacijos procedūrą vyras ir toliau bėga maratonus“.
