Pokyčiai – įspūdingi
VšĮ Vilnius miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas ambulatorinei ir konsultacinei pagalbai l. e. direktoriaus pareigas medicinos mokslų dr. Gintautas Oleka skaičiuoja: jei prieš daugiau nei dvidešimt metų ligoninėje per metus buvo atliekamos vos kelios laparoskopinės kirkšnies ar pilvo išvaržų operacijos, tai pastaraisiais metais tokių skaičiuojama šimtais, ir Vilniaus miesto klinikinė ligoninė šiais pasiekimais sunkiai pralenkiama. Solidžią ligoninės komandos patirtį patvirtina pacientų pasitikėjimas: kas dešimta operacija atliekama šioje gydymo įstaigoje.
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė – dienos chirurgijos ir laparoskopinių (pačioje pilvo sienoje nepakliūvant į pilvo ertmę ir neliečiant pilvo organų) atliekamų išvaržų operacijų pradininkė Lietuvoje.
Daugiausia 24 valandos, ir pacientas gali grįžti į sau įprastą kasdienį ritmą. Kartais, ryte atlikus operaciją, tos pačios dienos vakarą pacientas grįžta namo – toks 2005 metais pradėtų teikti dienos chirurgijos paslaugų tikslas.
Be pilvo, kirkšnies išvaržų operacijų, dienos chirurgijos skyriuose atliekamos kraujagyslių, urologinės, ortopedijos traumalologijos, abdominalinės (pilvo) chirurgijos operacijos – dauguma pasitelkus modernų, efektyvų laparoskopą.
Dienos chirurgijos skyriuose sumontuota naujausia lazerinė operavimo, anesteziologinė aparatūra.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės trys Dienos chirurgijos skyriai (du dienos chirurgijos ir vienas ginekologijos dienos chirurgijos) gali užtikrinti pacientų, atvykstančių iš visos Lietuvos, kokybišką ir greitą gydymą. Kadangi ligoninė yra daugiaprofilinė, čia pat, vietoje, jeigu prireiktų, būtų suteikiama visa specializuota reanimacinė pagalba. Kadangi dienos chirurgijos skyriai net trys, pacientams netenka ilgus mėnesius laukti eilėse, operacija atliekama per keletą savaičių.
Ligoninės dienos chirurgijos skyriuose atliekama daugiausia Lietuvoje išsiplėtusių kojų venų operacijų lazeriu. Taip pat – hemorojaus operacijų lazeriu, po kurių pacientai taip pat gali netrukus grįžti į įprastą gyvenimą.
Gydant – vis mažiau netikėtumų
Operuodami pilvo ar kirkšnies, kiek rečiau bambos išvaržos kamuojamus pacientus, daugiausia vyrus, medikai jau daugybę metų pasitelkia šiuolaikišką, efektyvų metodą – operacija atliekama naudojant ne skalpelį, o laparoskopą.
Medikams nebetenka skalpeliu atverti paciento pilvo, adyti pilvaplėvės ir siūti daugiau kaip 10 centimetrų ilgio pjūvių. Pakanka kelių mažų, 0,5–2 cm, pjūvių, į operuojamą sritį įvedama videokamera, instrumentai, operacijos metu naudojami iš šiuolaikinių sintetinių medžiagų pagaminti protezai modernūs tinkleliai, kurie, priaugę prie audinių, uždengia pilvaplėvės ertmes ir angas, dėl kurių gali išvirsti į paodį ir įstrigti žarnos, šlapimo pūslė.
Beje, kaip pastebi medikas, pradėjus naudoti modernius sintetinius protezus, išvaržos atsinaujina palyginti retai.
Laparoskopinės operacijos, lyginant su atviromis, kur kas paprastesnės ir saugesnės pacientui, o reabilitacijos laikotarpis, kas itin svarbu nuolat skubančiam ir darbų atidėti negalinčiam žmogui, trunka gerokai trumpiau. Mat ilgą laiką medikai susidurdavo su pacientais, kurie operaciją atidėliodavo, ieškodavo kitų gydymo būdų, įrodinėdavo, jog operuotis negali dėl suplanuotų darbų.
Pacientui, kuriam atlikta laparoskopinė operacija, nebetenka kone tris mėnesius laukti, kol surandės pažeisto audinio pjūviai, ir jis galės, kaip buvo įpratęs, plaukioti baseine ar dirbti sode. Jau maždaug trečią dieną po operacijos galima vairuoti automobilį, o dešimtą – žaisti tenisą.
Vyriausias pacientas, kurį G. Olekai teko operuoti – 95 metų vyras. Šis beveik dvidešimt metų delsė operuotis, tačiau galiausiai buvo priverstas – išvaržai įstrigus, chirurgui teko gelbėti solidaus amžiaus paciento gyvybę. Medikas nepataria delsti. Nors išvaržos didėjimą galima pristabdyti naudojant specialius korsetus, tvarsčius ar diržus, traumuojami aplinkiniai audiniai, formuojasi sąaugos. Pagrindinis išvaržų gydymo būdas – chirurginis.
Jei žarnos kilpa įstrigtų siauriausioje išvaržos vartų vietoje, nebegalėtų grįžti į pilvo ertmę. Po maždaug šešių valandų žarna nekrotizuoja, prakiūra, išsivysto gyvybei pavojinga būklė – pilvaplėvės uždegimąas, tuomet ligonį tenka operuoti skubiai.
Taip pat Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje įdiegta moderni anesteziologinė aparatūra, dirba didelę patirtį sukaupę gydytojai anesteziologai – reanimatologai.
Anesteziologas, vos tik baigęs operaciją, nutraukia narkozę. Kuo mažiau gaunama cheminių preparatų, slopinančių gyvybines funkcijas, tuo greičiau ligonis grįžta į normalią būseną.
Pasaulyje – dešimtmečių patirtis
Pirmoji pasaulyje apendikso šalinimo laparoskopu operacija Vokietijoje atlikta dar 1985-aisiais.
Vokietija, kurioje laparoskopinio išvaržos gydymo metodo 1999 metais mokėsi ir chirurgas G. Oleka, Olandija, Italija, Prancūzija, Belgija – šalys, kuriose laparoskopinės operacijos ypač paplitusios.
Lietuva – pirmūnė Vidurio ir Rytų Europoje, atliktų operacijų skaičiumi dešimčiai tūkstančių gyventojų lenkianti, pavyzdžiui, Skandinavijos šalis. Lietuvoje kasmet atliekama nuo 5 iki 8 tūkst. vien tik pilvo sienos išvaržų operacijų, kone pusė jų – laparoskopinių.
Nors išvaržų gali atsirasti įvairiose kūno vietose. Kaip rodo gydytojų praktika, pilvo sienos išvarža – būdingiausia vyrams. Keliant sunkų daiktą, padidėja vidinis pilvo ertmės slėgis. Dažnai būtent dėl šio slėgio išsiplečia ar net įtrūksta anatomiškai silpniausios pilvo sienos vietos ties kirkšniniu ar šlauniniu kanalu, bambos žiedu.
Kone 70 proc. visų išvaržų susidaro prie kirkšnies. Bambos išvarža dažniau kankina vyresnio amžiaus moteris, ypač turinčias antsvorio, daug kartų gimdžiusias. Bambos išvarža gali atsirasti net mažiems vaikams.
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas ambulatorinei ir konsultacinei pagalbai dr. G. Oleka pasiekiamas tel. +370 6 822 9113; +370 5 2344 267.
Daugiau informacijos pacientams:
1 – asis dienos chirurgijos skyrius.
2 – asis dienos chirurgijos skyrius.
Ginekologijos skyrius.
