Saugus jaustis negali niekas: nuspėti, kuriam pacientui aterosklerozė pradės vystytis, o kas sutrikimo apskritai išvengs – negalime, sako Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.
Juodą darbą atlieka tyliai
Aterosklerozės riziką didina pagrindiniai širdies kraujagyslių rizikos veiksniai – aukštas arterinis kraujospūdis, rūkymas, didelis cholesterolio kiekis. „Vidinėje kraujagyslės sienelėje, vadinamajame endotelyje, keičiantis struktūrai, atsiranda lėtinės uždegiminės salelės, kurios didėja“, – sako R. Kubilius.
Jeigu žmogus nekontroliuoja pagrindinių rizikos veiksnių, sudaromos visos sąlygos aterosklerozinės plokštelės tūriui didėti. „Tada fizinio krūvio metu pradedama jausti, kad aterosklerozinė plokštelė susiaurina ir pablogina kraujo tėkmę“, – tvirtina profesorius.
Gydytojas sako, kad susergama, kai uždegiminės aterosklerozinės plokštelės formuojasi arterinėse kraujagyslėse. „Siekiant aptikti širdies ligų išsivystymą, stengiamės anksti aptikti pakitimus širdies raumenyse bei galvos smegenyse maitinančiose arterijose“, – akcentuoja R. Kubilius.
Pradėjus progresuoti ligai, daugelis ligonių gali net neįtarti, kad jo organizme vyksta gyvybei pavojingi pokyčiai. „Širdies kraujagyslei susiaurėjus iki 50 proc. liga gali būti nebyli, pacientas dažniausiai nieko nejaučia“, – pastebi profesorius.
Kai kraujagyslės susiaurėjimas pažengia, liga išsiduoda didesnio fizinio krūviu metu. Žmogus gali pajausti skausmą krūtinėje.
„Tai procesas, kada iš besimptomės aterosklerozinės plokštelės formavimosi, kažkurią dieną liga tampa simptomine. Tuomet mes jau turime aktyviai gydyti, vartoti širdžiai skirtus vaistus, kad pristabdytume aterosklerozinės plokštelės progresavimą ne tik jau pažeisto organo, bet ir organo arterijos kraujagyslėse“, – sako gydytojas.
Deja, bet aterosklerozės visiškai įveikti dažniausiai nepavyksta. Lėtinė liga kamuoja iki gyvenimo pabaigos.
Nuo ligų saugo ir gera nuotaika
Kardiologas pasakoja, kad aterosklerozinės plokštelės vystymasis yra tiesiogiai susiję su žalingais įpročiais ir lėtinėmis ligomis. „Padidintas arterinis kraujospūdis, cholesterolis, rūkymas, tai pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie daro didžiausią poveikį aterosklerozės sienelei. Ji įtrūksta, pasikeičia struktūra bei nebegamina biologiškai apsaugančių save medžiagų.“, – tvirtina R. Kubilius.
Profesorius pastebi, kad šiomis dienomis yra daugiau nei 40 įvairiausių rizikos veiksnių, tačiau kasmet sąrašas vis pasipildo.
„Šią vasarą turėjome patirti naujuosius rizikos veiksnius, tai padidėjęs aplinkos karštis, kietųjų dalelių koncentracija aplinkoje, triukšmas, mažesnė nei 6 valandų miego trukmė, depresinė nuotaika, patiriamas stresas, neabejotinai visos šios priežastys susijusios ir sukelia neigiamą poveikį“, – savo darbinėje praktikoje pastebi R.Kubilius.
Profesorius patikina, kad pozityvus nusiteikimas iki 45 proc. gali sumažinti širdies ligų išsivystymą.
Žmogus, koreguodamas mitybą, fizinį aktyvumą bei kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, atsisakydamas rūkymo, jis gali ženkliai sumažinti ligos grėsmę.
„Kas yra nepatogiausia, tai kad negalime vienu metu suvaldyti rizikos veiksnių, tačiau pradėjus kontroliuoti padidintą kraujospūdį, cholesterolio kiekį bei rūkymą, tą teigiamą poveikį galima pasiekti“, – sako medikas.
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos dažniausia mirties priežastis. Pagal sergamumo dažnį, Lietuva yra atpažįstama ir priskiriama, kaip šalis, kurioje rizika susirgti ir numirti dėl širdies kraujagyslių išlieka labai didelė“, – pastebi R. Kubilius.
Sulaukus 60 metų, rizika susirgti ateroskleroze ženkliai išauga. „Natūralu, jeigu pas žmogų yra nekoreguoti rizikos veiksniai arba jis yra veikiamas neigiamos aplinkos, iškyla didžiulė rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis“, – įspėja gydytojas.
Tačiau jaunystė nuo ligos apsaugo ne visada. Žalingi gyvensenos pasirinkimai prie gydytojo kabineto durų atveda ir tiesiai iš mokyklos suolo. „Neseniai kolegos dalinosi patirtimi iš Azijos šalies, kur vos 17-kos metų vaikinas patyrė sunkų miokardo infarktą, kurio vienintelis rizikos veiksnys buvo surūkomi trys cigarečių pakeliai per dieną“, – pasakoja medikas.
Kardiologo teigimu, jaunuolis neturėjo psichinių sutrikimų ar kitų rizikos veiksnių, kurie galėjo paūminti vaikino būklę. „Jis turėjo tik vieną konkretų rizikos veiksnį – rūkymą“, – teigia gydytojas.
Nenuvertinkite sveikos gyvensenos galios
Kardiologas pataria jau 20-ties metų išsitirti cholesterolį, išsiaiškinti, ar jo kiekis kraujyje nėra padidėjęs. „Net ir paauglys, sulaukęs 20-ties metų niekuo nesiskundžia, jis jau turėtų pirmą kartą pasidaryti išplėstinį cholesterolio tyrimą, pasimatuoti arterinį kraujospūdį bei žinoti, kokią žalą daro rūkymas“, – tvirtina medikas.
Dažnas elektronines cigaretes ir kaitinamąjį tabaką renkasi, kaip esą mažiau kenksmingas alternatyvas, tačiau kardiologas ir čia mato paslėptą blogybę.
„Elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas išplito labiausiai jaunųjų žmonių tarpe, o tai neabejotinai paliks savo pėdsaką“, – įspėja kardiologas.
Gydytojas akcentavo, kad didelę įtaką širdies sveikatai turi ir tai, ką kasdien dedame į lėkštę.
„Visgi mityba yra sveikatos kompasas ne tik dėl širdies kraujagyslių, bet ir dėl kitų lėtinių susirgimų“, – teigia R. Kubilius. Jis pataria reguliuoti saldžių ir sūrių produktų pasirinkimą, atsisakyti ir nepiktnaudžiauti greitosios kulinarijos pusgaminiais, racioną praturtinti vaisiais, daržovėmis ir šviežiu maistu.
Profesorius rekomenduoja į savo mitybos racioną įtraukti kuo daugiau šviežio maisto, o rūkantiems primenama, kad jiems tikslinga būtų suvartoti bent 30 gramų nesūdytų riešutų, nes juose yra daug natūralių antioksidantų, mineralų, taip pat neutralizuoja tam tikras tabako išskirtas toksines medžiagas.
Specialistas ragina nepamiršti fizinio aktyvumo, kuris yra natūralus vaistas nuo daugiau kaip 50-ties lėtinių ligų. „Šiandien mokslininkai yra įrodę, kad 10 tūkstančių žingsnių per dieną nėra tiesiog gražus skaičius ar marketingo triukas, pacientams tai tikrai veikia. Netgi neurologai pabrėžia, kad įveikus 4 tūkst. žingsnių, 25 proc. sumažėja demencijos išsivystymo tikimybė“, – primena R. Kubilius.
Fizinis aktyvumas, natūralaus žalio maisto pasirinkimas, rizikos veiksnių koregavimas, gali padėti išvengti širdies kraujagyslių, sumažinti kitų lėtinių uždegiminių ligų tikimybę.
Kasmet rugsėjo 29 d. minima Pasaulinė širdies diena.
