Prieš du dešimtmečius Lietuvoje pradėti taikyti radiologiniai širdies tyrimai ženkliai patobulėjo bei leidžia nustatyti gyvybiškai svarbaus organo pažeidimus, suteikia medikams žinių apie koronaviruso padarinius.
„Visi žinome, kad sutrenkta koja tinsta. Lygiai taip pat, kai širdies audinyje atsiranda vandens, kitos medžiagos kaupiasi, galime ne tik matyti, bet pasitelkę šiuolaikines technlogijas, apskaičiuoti, kokį procentą sudaro papildomas ląstelinio tūrio kiekis.
Tai atveria ne tik naujas diagnostines, bet ir mokslines galimybes. Sakykime visai neseniai atsiradusi COVID-19 liga ir jos sukelti širdies uždegimai. Dar nežinome, kaip ji pažeidžia širdies raumenį, kokios to pasekmes. Tai nauja mokslinių tyrimų kryptis“, – transliacijos feisbuke metu pasakojo Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytojas radiologas Darius Palionis.
Profesorė Nomeda Valevičienė pridūrė, kad koronavirusu persirgę žmonės bando grįžti į įprastą gyvenimą, bet ima jausti skausmą širdies plote.
„Echoskopija mes nieko nematome, o atlikę magnetinio rezonanso tyrimą (MRT) nustatome miokarditą – širdies raumens uždegimą. Tokiam žmogui reikalingas specifinis gydymas“, – apie COVID-19 pasekmes širdžiai pasakojo gydytoja.
Lieka maži randai širdyje
Paklaustas, ar gydytojai gali aptikti persirgtą miokarditą (širdies raumens uždegimą), D.Palionis patikino, kad medicina suteikia tokią galimybę.
„Miokarditas ir miokardo infarktas – kliniškai panašios būklės, net gydytojai kardiologai ne visada atsako, kuri būklė žmogui yra, o magnetinis rezonansas ganėtinai aiškiai leidžia atskirti šiuos susirgimus tiek ūminiu, tiek lėtiniu periodu“, – patikino gydytojas.
Miokardo infarkto atveju nukenčia vidiniai širdies sluoksniai, o širdies uždegimas dažniausiai pažeidžia išorinius širdies slūksnius. Šie skirtumai leidžia gydytojams atskirti širdies infarktą nuo miokardito.
Pasak D. Palionio, po miokardito atsiradę pažeidimai gali būti atitaisomi. Tai džiugina, nes širdies raumuo pasveiko, neliko jokių negrįžtamų pakitimų.
„Deja, daliai ligonių, įskaitant COVID-19 atvejus, atlikus tyrimą prajėus 6 mėnesiams po pirminio susirgimo, randame liekamuosius pakitimus. Jie yra praktiškai negrįžtami, maži randai širdyje, kurie liks visam gyvenimui.
Tie randai trukdys aplinkiniams audiniams, gali sukelti sveikų audinių uždegimus, elektinius pokyčius, išprovokuoti aritmijas“, – pasakojo Santaros klinikų gydytojas.
Kai tokie pažeidimai nustatomi profesonaliems sportininkams, gydytojai rekomenduoja nutraukti karjerą.
D.Palionis pridūrė, kad išliekantys širdies raumens audinio pažeidimai ženkliai padidina staigių širdies sutrikimų riziką.
„Ne veltui dabar oro uostuose ir parduotuvėse pakabinami defibriliatoriai. Persirgti infarktai, širdies infekcijos padidina staigių širdies įvykių riziką.
Jeigu pamatome, kad kažkam staiga pasidarė bloga, tai turėtume ne tik kviesti greitąją pagalbą, bet ir panaudoti šitus defibriliatorius. Jeigu žmogus nualpo, viena dažniausių priežasčių yra širdies ritmo sutrikimai“, – pabrėžė Santaros klinikų gydytojas
Pirmieji Baltijos šalyse
Radiologiniai širdies tyrimai Lietuvoje pradėti prieš 20 metų. Išskirtinės sukakties proga medikai daugiau papasakojo apie šį diagnostinį metodą.
„Mes aptikome nepiktybinį darinį moters širdyje. Ji buvo sėkmingai operuota“, – pirmąją pacientę iki šiol prisimena N.Valevičienė.
Santaros klinikų gydytojai žinių tuomet sėmėsi Vakarų Europoje, JAV, o į Vilnių važiavo specialistai iš Rygos ir Talino, nes lietuviai radiologinių širdies tyrimų srityje buvo pirmieji Baltijos šalyse.
A.Palionis džiaugėsi, kad MRT tyrimai tobulėja. Gydytojai dabar gali realiu laiku stebėti kraujo tėkmę stambiosiose širdies kraujagyslėse.
„Galime pamatyti, kiek kraujo teka bet kurioje aortos vietoje, kokia kryptimi kraujas teka. Mokslas taip pat tyrinėja, kokį poveikį turi kraujo tėkmės spaudimas į kraujagyslių sieneles“, – pasakoja gydytojas.
Kartais gydytojams nepakankama atlikti echoskopiją. Norėdami įdėmiau pažvelgti į širdį jie pasitelkia magnetinio rezonanso tyrimą, kuris suteikia žinių apie širdies anatomiją, jos funkciją bei struktūrinius pakitimus.
Tyrimu nustatoma kardiopatija, išeminė širdies liga, įgimtos širdies ydos. Jis taip pat atliekamas nėščiosioms.
„Maždaug ketvirtadalis žmonių turi prastą širdies vaizdo matomumą“, – paaiškino D.Palionis.
Magnetinio rezonanso tyrimas – „aukso standartas“ nustatyti širdies raumens struktūrinius pakitimus.
Jei toks tyrimas paskiriamas antroje dienos dalyje, medikai nuramina, kad papietauti pacientas gali, tačiau jis neturėtų persivalgyti.
N.Valevičienė pasakojo, kad ankštų patalpų baimę jaučiantys pacientai tyrimo išsigąsta. Tokiais atvejais magnetinį rezonansą siūloma atlikti su nejautra.
Visiems tiriamiesiems prieš procedūrą suleidžiama kontrastinė medžiaga. „Paaiškiname žmonėms, kad tai yra saugu, nesukelia alerginių reakcijų. Prieš tai dar patikrinami paciento inkstai. Jei nustatomas nepakankamumas, kontrastinės medžiagos naudoti ir paties tyrimo atlikti negalime“, – paaiškina N.Valevičienė.
Tyrimas gali trukti visą valandą
Gydytoja pasakoja, kad tyrimo metu pacientas gali bendrauti su medikais – rankoje laikoma medicininė kriaušę, kurią tiriamasis gali suspausti.
N.Valevičienė prisimena, kad yra nutikę ir kuriozinių situacijų. „Žmogus spaudė kriaušę, mes subėgome, sustabdėme tyrimą, o žmogus sako: „Gal jūs galite greičiau? Mano traukinys greitai išvažiuoja, o jūs mane dar skenuojate.“
Noriu pabrėžti, kad šitas tyrimas yra ilgas, trunka iki valandos. Pacientai turi būti tam pasiruošę“, – įspėjo gydytoja.
Kai MRT aparatu tiriama širdis, gydytojai duoda nurodymus pacientui: paprašo iškvėpti arba įkvėpti.
Tyrimo metu neišvengiama didelio triukšmo. Todėl pacientas dėvi ausų kištukus arba specialias ausines, per kurias jis girdi gydytojų nurodymus.
„Atsiranda pokšėjimai. Garso stiprumas gali siekti net 100 decibelų. Tai gali būti pavojinga klausai, galimi pažeidimai. Todėl dedamos specialios apsauginės ausinės, kurios triuškmą ženkliai sumažina“, – nuramino D.Palionis.
Pacientai pasakoja, kad kartais tyrimo metu krūpteli, bet medikai patikino, kad nuotraukų reti judesiai nesugadina – gelbsti šiuolaikinė, moderni įranga.
Vieno tyrimo rezultatas – iki 3 tūkst. nuotraukų. „Tai tikrai nemažai. Yra visos širdies plokštumos, judantis širdies kamerų vaizdas. Taip pat pamatome ar kontrastinė medžiaga kaupiasi širdies raumenyje“, – paaiškino N.Valevičienė.
Taigi, gydytojai gauna ne tik statines nuotraukas, bet ir judančius vaizdus, kurie suteikia daug žinių apie širdies susitraukimą, jos tūrio pakitimus.
