Aktoriui A.Kutcheriui daug kas pavydėtų spindesio ir jėgų žydėjimo. Tačiau neseniai savo gerbėjams prabilęs apie nemenką sveikatos išbandymą jis atvirai kalbėjo apie tai, kaip kovojo su rimta autoimunine liga, kuri paveikė ne tik jo klausą, regėjimą, bet ir gebėjimą vaikščioti.
„Maždaug prieš dvejus metus susirgau šia keista, itin reta vaskulito forma, kuri tarsi atėmė mano regėjimą, klausą, visą pusiausvyrą. Prireikė metų, kol pamažu viską atgavau“, – prisipažino A.Kutcheris.
Atvėręs širdį milijonams žiūrovų išskirtiniame vaizdo klipe, išleistame „Access Hollywood“ iš būsimos „National Geographic“ laidos „Laukinis iššūkis žvaigždėms su Bearu Gryllsu“, aktorius neslėpė, kad ateitis atrodė miglotai.
„Neįvertini visko, kol to netenki. Nežinojau, ar galėsiu dar kada nors matyti, girdėti, vaikščioti. Man pasisekė, kad esu gyvas“, – pripažino Holivudo žvaigždė.
A.Kutcheris – ne vienintelis pasaulyje žmogus, susidūręs su šia klastinga autoimunine liga. 2014 metais vaskulito sukeltos komplikacijos pasiglemžė JAV aktoriaus ir režisieriaus Haroldo Ramiso gyvybę.
H.Ramisas, režisavęs „Caddyshack“, „National Lampoon’s Vacation“ bei „Groundhog Day“ ir vaidinęs „Ghostbusters“ ir „Stripes“, mirė sulaukęs 69 metų. Tai atsitiko praėjus vos ketveriems metams po to, kai jam buvo diagnozuotas autoimuninis vaskulitas – liga, sukelianti kraujagyslių uždegimą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Reumatologijos klinikos docentė, medicinos mokslų daktarė Margarita Pileckytė yra gydžiusi ne vieną pacientą, kuriam iš pradžių ligos pavadinimas „vaskulitas“ nieko nesakė.
Anksčiau, kol nebuvo galimybės atlikti išsamių imunologinių kraujo tyrimų, nuodugniai ištirti pažeistų audinių mikroskopu, kol nebuvo tinkamų radiologinių tyrimų (specialių kompiuterinių tomografų, magnetinio rezonanso ir pozitronų emisijos tyrimų), autoimuninių vaskulitų diagnozavimas buvo uždelstas.
Dėl šios priežasties gydymo rezultatai dažnai nebuvo geri, vaskulitas netgi baigdavosi mirtimi. Pastaraisiais metais išrasti biologiniai vaistai paspartino pacientų sveikimą ir pagerino jų gyvenimo kokybę.
Gydytoja reumatologė M.Pileckytė priminė, kad, kaip ir kiekvienos ligos atveju, svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę, kol dar nėra pažeisti gyvybiškai svarbūs organai. Tokiu atveju gydymas duoda geresnių rezultatų ir net gali visiškai užslopinti retą ligą.
– Kas yra vaskulitas? Kokia šios ligos kilmė?
– Tai grupė ligų, kurios pasižymi tuo, kad sukelia kraujagyslių sienelės uždegimą, dėl kurio sutrinka kraujo tėkmė ir gyvybiškai svarbių organų aprūpinimas krauju.
Vaskulitai gali būti kaip savarankiška pirminė autoimuninė liga arba antriniai, kai juos sukelia kitos ligos (infekcijos, alergenai, narkotinės medžiagos ir pan.) ar vaistai.
Antriniai vaskulitai pasitaiko daug dažniau ir neretai pranyksta pašalinus juos sukėlusią priežastį.
Pirminiai autoimuniniai vaskulitai skirstomi pagal tai, kokio dydžio kraujagyslių uždegimą jie sukelia. Kadangi kraujagyslės yra įvairaus spindžio, skiriami stambių, vidutinio dydžio ir mažų kraujagyslių vaskulitai.
Stambių kraujagyslių vaskulitai yra dažniausi. Šiuo vaskulitu serga vyresni negu 50 metų žmonės. Kasmet nustatoma 10–30 naujų ligos atvejų 100 000 gyventojų, o paplitimas tarp 50-mečių ir vyresnio amžiaus žmonių siekia 200 naujų atvejų. Sergamumas didėja su amžiumi. Moterys serga 2–3 kartus dažniau negu vyrai.
Smulkių kraujagyslių vaskulitai retesni. Jų paplitimas siekia 3 atvejus 100 000 gyventojų, kasmet pasitaiko apie 10 naujų atvejų milijonui gyventojų. Smulkių kraujagyslių vaskulitais vyrai serga kiek dažniau negu moterys. Tai darbingo amžiaus žmonės, sulaukę 35–55 metų.
Itin retais atvejais vaskulitai gali būti imuninės ar autoimuninės kilmės. Tokiu atveju tikroji ligos atsiradimo priežastis iki galo nėra aiški, ji gali būti siejama su išoriniu ar vidiniu veiksniu, kuris pažeidžia žmogaus imuninę sistemą.
Autoimuninės kilmės vaskulitai neretai būna sunkios eigos, pažeidžiantys ne vieną, o daug organų. Tokie ligoniai turi būti intensyviai gydomi. Dėl kraujagyslių pažeidimo ir kraujotakos sutrikimo sergantis žmogus gali ūmai apakti, jam gali sutrikti klausa, gali atsirasti stiprus galvos skausmas, sunkus plaučių, širdies, inkstų ar galvos smegenų pažeidimas. Tokie pacientai neretai karščiuoja, jiems krinta svoris, kamuoja bendras negalavimas.
– Kuo pasižymi bėrimai, būdingi šiai ligai?
– Neretai vidutinio ir smulkaus spindžio kraujagyslių vaskulitai sukelia bėrimus odoje. Juos galima pastebėti plika akimi. Bėrimai gali būti smulkūs, taškiniai, lyg oda būtų subadyta adata. Taip pat gali būti nedidelių žaizdelių.
Bėrimai dažniausiai būna pėdose, blauzdose, taip pat gali būti išberti rankų ir kojų pirštai, netgi pirštų pagalvėlės, o sunkesniais atvejais – ir kitos kūno vietos. Pamačius tokį bėrimą galima galvoti apie vaskulitą.
Įtarti vaskulitą kartais padeda paprastas kraujo ar šlapimo tyrimas. Sergant šlapime aptinkama baltymo, kraujo ląstelių, gali sutrikti inkstų veikla. Jei vaskulitas nusitaiko į plaučius, gali varginti dusulys, ligonis gali atsikosėti krauju. Jei pažeidžiamos nosies kraujagyslės, iš nosies gali bėgti kraujas.
Itin svarbu kuo anksčiau nustatyti vaskulitą ir išsiaiškinti jį sukėlusią priežastį.
– Kokie dažniausiai skiriami vaistai?
– Jeigu vaskulitas yra antrinis, gydoma jį sukėlusi priežastis, pavyzdžiui, infekcija. To pakanka, kad vaskulitas praeitų, nors kartais papildomai gali prireikti skirti hormoninių vaistų.
Kur kas sudėtingesnis gydymas taikomas tada, kai vaskulitas yra autoimuninės kilmės. Tuomet ši liga gali būti grėsminga gyvybei. Tokiais atvejais būtina atlikti detalius imuninius tyrimus, patikrinti įvairių organų veiklą pagal tam tikrą programą.
Tokie pacientai gydomi ne tik didelėmis hormoninių vaistų dozėmis, bet ir skiriami cheminiai preparatai, slopinantys imuninį uždegimą, o kartais prireikia biologinės terapijos.
Tokia biologinė terapija jau prieinama Lietuvoje, yra kompensuojami inovatyvūs preparatai. Kol nebuvo sukurta biologinių preparatų, vaskulitas kartais baigdavosi net mirtimi.
Pastaruoju metu vaskulitas yra vertinamas kaip išgydoma, o kartais – gerai kontroliuojama liga. Prieinami tyrimai, taip pat šiuolaikiniai vaistai. Pavykus suvaldyti ligą žmogus jaučiasi gerai.
Tais atvejais, kai įtariamas imuninės kilmės vaskulitas, netgi neaiškios kilmės bėrimas ant kojos gali būti įspėjimas apie rimtą ligą. Taip pat negalima numoti ranka į tokius ženklus kaip atsiradęs kraujas šlapime, nepaaiškinamas kraujavimas iš nosies, atsikosėjimas krauju, karščiavimas, svorio kritimas. Toks pacientas turi būti nukreipiamas pas specialistą patikrinti, ar tai nėra sisteminio vaskulito pradžia.
Organizmas ima naikinti savo kraujagysles
- Vaskulitas atsiranda, kai organizmo imuninė sistema ima atakuoti venas, arterijas ir kapiliarus.
- Remiantis JAV Nacionaliniu sveikatos institutu, prasidėjęs uždegimas susiaurina kraujagysles ir apriboja kraujo tėkmę, kartais net visiškai sustabdo kraujotaką, taip sukeldamas organų pažeidimus arba aneurizmą.
- Jei aneurizma sprogsta, tai sukelia vidinį kraujavimą, kuris gali baigtis mirtimi.
- Dažniausiai pasitaikantys ligos simptomai yra apetito praradimas, svorio kritimas, nuovargis, bėrimas, skausmai, karščiavimas.
