Tik po šios nelaimės vyras sužinojo – per kirkšnies arteriją buvo galima užakinti išsiplėtusią kraujagyslę smegenyse ir neleisti jai plyšti.
Medikų nekaltina
Diagnozę apie išsiplėtusias smegenų kraujagysles moteris išgirdo prieš ketverius metus. Tąsyk konsultavęs medikas aiškino, kad neurochirurginė operacija gali būti sudėtinga, nes reikės atverti kaukolę. Bet apie tokį endovaskulinį gydymo būdą jo žmona nieko nežinojo.
Guosdamas moterį jis siūlė pasižiūrėti į pasą, kiek jai metų, ir nesikrimsti, kad kraujagyslės jau pakitusios. „Gal nieko bloga neatsitiks“, – tuomet svarstė medikas.
Tačiau nelaimės nepavyko išvengti. Kai šią vasarą kraujas išsiliejo į smegenis, moteris buvo skubiai operuota, tačiau medikams nepavyko išgelbėti jos gyvybės.
„Suprantu medikus, kurie padarė viską, ką galėjo. Bet anksčiau mano žmona tikrai būtų sutikusi atlikti profilaktinę endovaskulinę procedūrą, tačiau niekas apie tai jos neinformavo“, – apgailestavo Zigmas.
Dėkinga vyrui ir medikams
Zarasuose gyvenančiai Jolantai Konošovienei (47 m.) kur kas labiau pasisekė. Visagino ligoninėje dirbančiai ekonomistei pernai gegužės 22-ąją trūko aneurizma, ir moteris prarado sąmonę. Laimė, tuo metu Jolanta namuose buvo ne viena.
Turint tokią diagnozę bet kurią akimirką gali nutrūkti gyvybės siūlas.
„Manęs jau nebūtų, jei ne vyras, kuris nešė mane ant rankų ir vežė į ligoninę. Prisimenu, trumpam atgavusi sąmonę kalbėjau, kad noriu dar gyventi, nenoriu mirti kaip mano tėvas, kuriam aneurizma trūko sulaukus vos 50-ies“, – pasakojo Jolanta.
Atvykus į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę moteriai buvo skubiai atlikta smegenų aneurizmos endovaskulinė embolizacija. O medikus, kurie suteikė viltį gyventi, ji vadino savo angelais sargais.
Nors moteris gimusi lapkritį, gegužės 22-ąją, kai buvo išgelbėta nuo mirties, ji vadina savo antruoju gimtadieniu.
Būtina kuo skubiau sureaguoti
Kai prieš dešimt metų dėl galvos skausmų jai buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, gydytojai nuramino, kad nieko baisaus, nes nerado jokio piktybinio auglio smegenyse. Tačiau buvo aptikta apie pusės centimetro skersmens aneurizma, kuri nekėlė jokių negalavimų.
Kad ji gali pridaryti rimtų bėdų, Jolantos niekas neįspėjo. Praėjus dešimtmečiui aneurizma išaugo iki pusantro centimetro ir plyšo. Moteris vadina stebuklu tai, kad jai pavyko pasveikti.
Norėdama paraginti kitus žmones profilaktiškai tirtis dėl aneurizmos zarasiškė priminė, kad ypač susirūpinti sveikata turėtų tie asmenys, kurių giminėje ar šeimoje kas nors sirgo smegenų aneurizma.
„Kilus menkiausiam įtarimui dėl išsiplėtusios kraujagyslės smegenyse būtina tikrintis sveikatą, ieškoti pagalbos ir atlikti profilaktinę procedūrą. Žmogus dažnai nesupranta, kiek daug nervų artimiesiems gali kainuoti jo liga“, – pripažino Jolanta.
Galimybės atvėrė endovaskulinis gydymo metodas
Nelaukti, kol aneurizma plyš, ragino ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas.
Daug vilčių teikia šiuolaikinis endovaskulinis gydymo būdas – jis pagal saugumą ir efektyvumą prilygsta tradicinei neurochirurginei operacijai, kai atveriama kaukolė ir titano segikliais suspaudžiama išsiplėtusi kraujagyslė.
Tuo metu naujesnis metodas pasižymi tuo, kad per kirkšnies kraujagyslę specialiais kateteriais nukeliaujama iki galvos smegenyse susidariusios aneurizmos ir ji iš vidaus „uždaroma“ tam tikromis spiralėmis.
Jei kraujagyslė išsiplėtusi, bet neplyšusi, dažniausiai žmogus nieko nejaučia. Tačiau aneurizma elgiasi kaip tiksinti bomba, nes bet kurią akimirką gali plyšti. Tokiu atveju į balioną panašią kraujagyslę reikia išjungti iš kraujotakos.
Šis gydymo metodas tausoja paciento organizmą, nes įstumiant kateterį punktuojama kirkšnies kraujagyslė, todėl po šios procedūros lieka tik vos pastebimas adatos dūris. Tokią procedūrą – aneurizmos embolizaciją – atlieka ne neurochirurgas, o intervencinis radiologas.
Tai minimaliai invazinė procedūra, nes kur kas mažiau žalojama audinių, nei atliekant įprastą neurochirurginę operaciją, todėl pacientai turi galimybę greičiau pasveikti.
Aneurizma dažniausiai aptinkama atsitiktinai
Gydytojas A.Širvinskas pasakojo, kad aneurizma dažnai aptinkama atsitiktinai, atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą dėl įvairių kitų priežasčių.
Kadangi visame pasaulyje tobulėja diagnostikos metodai ir galima kuo detaliau ištirti smegenų audinį ir kraujotaką, aneurizmų aptinkama vis daugiau.
Skausmas, svaigimas, galūnių tirpimas – yra daug priežasčių, dėl kurių skiriamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas.
Žmogus gali netgi neįtarti, kad turi aneurizmą. Manoma, kad apie penkis procentus populiacijos turi tokią patologiją.
„Išgirdęs, kad turi aneurizmą, dažnas žmogus pradeda panikuoti. Jis nesiryžta neurochirurginei operacijai, o apie šiuolaikinį endovaskulinį aneurizmos gydymo būdą visuomenėje dar mažai žinių“, – apgailestavo gydytojas A.Širvinskas.
Nors Lietuvoje šis metodas taikomas dešimt metų, net medikai nėra gerai informuoti apie jį.
Gydytojas A.Širvinskas pasakojo, kad pastarąjį dešimtmetį daugiausia laiko skirdavo leisgyviams pacientams, kurie patekdavo į ligoninę jau plyšus aneurizmai. Tačiau nuo tokios sveikatos krizės juos galėtų apsaugoti procedūra – aneurizmos embolizacija.
„Mano tikslas – profilaktiškai gydyti pacientus, kuriems dar nėra plyšusi aneurizma. Labai svarbu, jog žmonės nemanytų, kad aneurizma savaime išnyks“, – priminė gydytojas A.Širvinskas.
Jeigu nustatyta aneurizma, pacientas turi teisę žinoti, kas jam gresia. O atsižvelgus į įvairius veiksnius, įmanoma pasakyti, ar praėjus dešimčiai metų aneurizma plyš.
Svarbūs ir tam tikri faktoriai
Jei pacientas neseniai šventė keturiasdešimties metų jubiliejų, jam tokia prognozė gali būti svarbi. Tyrimai rodo, kad dažniausiai aneurizma plyšta žmonėms nuo 40 iki 60 metų.
Vaistai aneurizmos neišgydo. Kai ji plyšta, tikimybė, kad žmogus liks gyvas, sudaro vos 50 procentų.
Dar 80 procentų išgyvenusiųjų kenčia nuo liekamųjų reiškinių, o tai reiškia neįgalumą, savarankiškumo praradimą, nedarbingumą, nesugebėjimą pasirūpinti savimi.
Aneurizmos atsiradimą lemia rizikos veiksniai. Tai blogai valdomas aukštas kraujospūdis, rūkymas, genetinis polinkis. Pastebėta, kad kur kas didesnė tikimybė susirgti aneurizma gresia tiems asmenims, kurių pirmosios eilės giminės, ypač broliai, seserys, turėjo aneurizmą.
Nustačius diagnozę būtina įvertinti, kokia yra aneurizmos plyšimo tikimybė. Į tai atsakyti kur kas sudėtingiau, nes reikia atsižvelgti į daugelį parametrų, pavyzdžiui, kurioje vietoje aneurizma susidarė, kokio dydžio, kokios formos, kaip greitai ji auga. Jeigu aneurizma daugybinė ir didelė, gresia didesnis pavojus.
Vaikystėje aneurizma gali būti vos matoma, bet su amžiumi didėja. Jei aneurizma aptinkama jauname amžiuje, negalima numoti ranka, kad ilgainiui ji savaime išnyks.
Jauni žmonės kur kas lengviau ištveria aneurizmos embolizaciją, jiems pirmiausia turėtų būti taikoma profilaktinė procedūra. Tačiau jauni žmonės vengia ligoninės, netgi prastai pasijutę nenori kreiptis pagalbos.
Aneurizmos plyšimą išduoda vėmimas, svaigimas, stiprus galvos skausmas, tačiau jauni žmonės dažnai mano, kad tuoj viskas praeis.
Nuo vaistų aneurizma nedings, geriausiu atveju ji augs lėčiau. Plyšus aneurizmai kraujas išsilieja į smegenis – įvyksta hemoraginis insultas. Tai reiškia, kad gyvas lieka tiktai kas antras ligonis.
„Blogiausia, kad daugelis aneurizmą turinčių žmonių nesiskundžia sveikatos sutrikimais, dėl to nejaučia poreikio eiti išsitirti magnetinio rezonanso būdu. Jie sužino apie aneurizmą, kai būna plyšusi“, – įspėjo A. Širvinskas.
Daugelis nežino apie mirtiną pavojų
Lietuvoje atlikta sociologinė apklausa, kurią atliko bendrovė „Spinter“, rodo, kad apie aneurizmą dar mažai žinoma.
Vos 40 procentų apklaustųjų prisipažino, kad žino, kas yra aneurizma, o 60 procentų atsakė: „Pirmą kartą girdžiu.“
Į klausimą, ar žino, kuo pavojinga aneurizma, tik 45 proc. nurodė, kad plyšusi aneurizma gali baigtis mirtimi.
Teiginiui, kad dažniausiai aneurizma nesukelia jokių simptomų, bet tai pavojinga, pritarė vos 7 proc. apklaustųjų.
