Vis dėlto jei virškinimo sutrikimai tęsiasi toliau, atsiranda papildomų neraminančių simptomų, pavyzdžiui, vėmimas ar skysčio netekimo požymiai, kreipkitės į gydytoją ir paieškokite galimų šių virškinimo sutrikimo priežasčių – juk jų kaltininkėmis gali būti ir gana rimtos ligos, kurioms būtinas neatidėliotinas gydymas. Daugiau skundų dėl sutrikusio virškinimo gydytojai išgirsta per šventes, tad siūlome per jas būti itin atidiems.
Vanduo – mūsų organizmo pagrindas, neleidžiantis jam apsinuodyti nuosavais produktais
Tikriausiai žinote, kad grynas vanduo sudaro net apie 70 procentų suaugusio žmogaus organizmo. Didžiąją kraujo ir raumenų dalį sudaro būtent vanduo. Jo yra net kauluose.
Paprastai tariant, vanduo būtinas praktiškai visoms organizmo gyvybinėms funkcijoms. Tai reiškia, kad jis svarbus ir virškinimo procesui. Vanduo būtinas medžiagų pasisavinimui ir nenaudingų atliekų pašalinimui. Tad būtent skystojoje vandens terpėje maistas virškinamas, iš jo įsisavinamos organizmui svarbios medžiagos ir pašalinamos tos, kurios jam nereikalingos.
Vanduo svarbus ne tik energijos gavybai, bet ir jos gamybos metu susidarančių toksinų pašalinimui – jei žmogaus organizmas stokoja vandens, jis gali apsinuodyti nuosavais produktais.
Vanduo brinkina maiste esančią ląstelieną, todėl gerėja virškinimo procesas, žarnų turinys lengviau ir greičiau slenka žarnynu.
Paprastai tariant, vandens trūkumas apsunkina įvairių atliekų tirpimą ir pašalinimą. Taigi labai svarbu gerti pakankamai vandens – sveikas suaugęs žmogus per parą turėtų išgerti bent apie 2 litrus vandens ir nuolat stengtis, kad organizmas nebūtų dehidratuotas.
Vanduo padeda sumažinti persivalgymo tikimybę – apie 15–20 minučių prieš valgį verta išgerti stiklinę vandens. Valgio metu geriau negerti arba tik saikingai gurkšnoti, nes vanduo gali praskiesti skrandžio sultis, kartu su maistu perpildyti skrandį ir virškinimo procesai tokiu atveju tik pasunkės.
Virškinimo fermentai – reakcijų katalizatoriai
Kasos fermentai gali būti vartojami tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų. Viena dažniausių laikino fermentų nepakankamumo priežasčių – persivalgymas.
Vaistinėse galima įsigyti virškinimo fermentų turinčių preparatų, pavyzdžiui, „Mezym“, kurie greitai ir veiksmingai padeda išsivaduoti nuo sunkumo jausmo persivalgius.
Iš kasos pagaminti milteliai iš virškinamojo trakto nesirezorbuoja, išsiskiria su išmatomis, daugiausia jų suardoma ir pakinta veikiant virškinamojo trakto sultims arba bakterijoms. Kasos lipazė atskelia riebalų rūgštis nuo triacilgliceridų molekulės 1-oje ir 3-oje padėtyse.
Susidariusios laisvosios riebalų rūgštys ir 2-monogliceridai, veikiant tulžies rūgštims, viršutinėje plonosios žarnos dalyje greitai rezorbuojasi.
Tripsinas susidaro iš tripsinogeno autokatalizės būdu arba veikiant plonosios žarnos peristaltikai; jis aktyvina kitus proteolitinius fermentus bei, veikdamas kaip endopeptidazė, ardo lizino ir arginino jungtyse peptidinius ryšius ir tokiu būdu, kartu su kitais fermentais, skatina baltymų skilimą į aminorūgštis bei nedideles baltymines molekules.
Alfa amilazė, pasižyminti endoamilazių savybėmis, labai greitai skaldo polisacharidus, kurių sudėtyje yra gliukozės; jos aktyvumas išlieka pastovus netgi ligos atvejais, kai kasos sekrecinis pajėgumas esti žymiai sumažėjęs.
Taigi papildomai vartojami kasos fermentai padeda pagerinti virškinimo procesą ir išvengti dėl fermentų trūkumo atsiradusius virškinimo sutrikimus. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
Gerosios bakterijos – sklandaus virškinimo proceso „sargybinės“
Gerųjų bakterijų trūkumą, kai žarnyne sutrinka jų ir patogeninių mikroorganizmų balansas, gali rodyti pasikartojantis pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas (arba, priešingai, viduriavimas) ir nemalonūs pojūčiai žarnyno srityje.
Mokslininkai teigia, kad gerųjų bakterijų trūkumas gali būti pastebimas ne tik per virškinimo sutrikimus – asmuo gali netgi jausti lėtinį nuovargį, kentėti nuo dėmesingumo ir darbingumo trūkumo bei turėti odos problemų.
Paaiškinti tai visai nesunku – bendroji organizmo būklė labai priklauso nuo virškinimo sistemos procesų darnos ir sklandumo, o kai kurie teigia, kad imuniteto stiprybė slypi pirmiausiai žarnyno mikrofloroje. Taigi gerųjų ir blogųjų bakterijų disbalansas gali neigiamai paveikti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą.
Daugumos šiuolaikinių žmonių mikroflora susiduria su sudėtingais kasdieniais išbandymais – nereguliaria mityba, nesveiku maistu, per mažu fiziniu aktyvumu (virškinamas turinys tiesiog ilgiau slenka žarnynu ir padidėja blogųjų procesų, pavyzdžiui, puvimo bei jiems reikalingų patogenų dauginimosi tikimybė).
Labai svarbu valgyti tokių maisto produktų, kurie bent šiek tiek papildytų žarnyno mikroflorą gerosiomis bakterijomis.
Gerai, jei asmuo mėgsta raugintus pieno produktus (kefyrą, pasukas, jogurtą) arba daržoves (kopūstus, agurkus ir kt.), tačiau jei jo mityboje šių produktų nėra arba jei jų trūksta?
Tuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku dėl gerųjų bakterijų turinčių preparatų – galbūt jie padės susigrąžinti normalią virškinimo funkciją ir vėl džiaugtis gera savijauta.
