Kad virusas gali apkartinti gyvenimą, J.Bieberis atvirai pasakojo socialiniuose tinkluose. Jam sunku valgyti, jis negali šypsotis, mirksėti dešine akimi, nes dešinė veido pusė yra paralyžiuota. Jam nustatytas retas Ramsay Hunto sindromas, kuris išsivysto kaip juostinės pūslelinės komplikacija.
Tai yra veidinio nervo ganglioneuropatija, kuri pažeidžia veido nervą prie ausų. Gali pasireikšti tokie simptomai kaip pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas.
Pasidalytame vaizdo įraše matyti, kad J.Bieberis kenčia ne tik fizinį, bet ir dvasinį skausmą, nes jo karjeroje atsirado nenumatyta pauzė.
Savo gerbėjams atlikėjas atskleidė, kad dešinė veido pusė yra visiškai paralyžiuota. Jis netgi atliko tam tikrus veido judesius, bet buvo akivaizdu, kad viena veido pusė yra sustingusi kaip akmuo.
„Tiems, kurie nusivylę dėl mano atšaukiamų kitų pasirodymų, pasakysiu: tiesiog fiziškai nepajėgiu jų surengti. Kaip matote, tai gana rimta“, – prisipažino J.Bieberis.
Atlikėjas tikino darantis viską, kad kuo greičiau pašalintų šios ligos pasekmes, tačiau teigė nežinantis, kiek tai gali trukti.
„Myliu jus, bičiuliai. Ačiū, kad buvote kantrūs dėl manęs, ir aš pasveiksiu. Atlieku veido pratimus, kad mano veidas grįžtų į normalią būseną.
Tiesiog toks laikas, mes nežinome, kiek tai truks, bet viskas bus gerai. Pasitikiu Dievu ir tikiu, kad viskas vyksta ne šiaip sau.
Dabar nežinau, kokia to priežastis, bet kol kas ilsiuosi ir myliu jus“, – įrašą tokiais žodžiais baigė J.Bieberis.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja, docentė Daiva Radzišauskienė pasakojo, kad Ramsay Hunto sindromas yra veidinio nervo paralyžius.
Šio sindromo sukėlėjas yra herpesų šeimai priklausantis virusas. Jis gali sukelti dvi ligas – iš pradžių vėjaraupius, o vėliau juostinę pūslelinę, kuri užklumpa tada, kai virusas suaktyvėja, kai atsiranda imuninės sistemos deficitas.
Ne vienam pacientui padėjusi pasveikti gydytoja D.Radzišauskienė pasakojo, kad vėjaraupių virusas gali tūnoti žmogaus organizme visą gyvenimą.
– Kuo ypatinga juostinė pūslelinė?
– Šią infekciją sukelia Varicella zoster virusas, priklausantis herpesų virusų šeimai. Vėjaraupiais sergantis žmogus yra infekcijos šaltinis, kai kuriais atvejais užsikrėsti įmanoma ir nuo sergančiojo juostine pūsleline. Daugelis žmonių, jeigu nėra skiepyti, vėjaraupiais suserga dar vaikystėje. Būna ir taip, kad šia liga užsikrečia ir suaugusieji, jeigu nėra su šiuo virusu turėję kontaktų nuo mažumės.
Pasveikus virusas niekur nedingsta, jis migruoja iš odos per juntamuosius nervus į nugaros smegenų ganglijus (nervinius mazgus) ar trišakio nervo ganglijus, kur ilgą laiką būna neaktyvios būklės.
Nusilpus imuninei sistemai virusas atkunta ir per juntamuosius nervus migruoja į jų įnervuojamą odos sritį.
Yra įvairių priežasčių, kodėl šis virusas gali suaktyvėti. Tai gali būti karščiavimas, stresas, imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimas, įvairios lėtinės ligos. Tokiu atveju virusas išprovokuoja juostinę pūslelinę.
Šiai ligai būdinga tai, kad žmogus jaučia stiprų skausmą, plintantį pagal tam tikrą nervą, o vėliau odoje atsiranda bėrimas, kuriam būdingos smulkios pūslelės.
Virusas neretai pažeidžia periferinę nervų sistemą, pavyzdžiui, atsiranda neuralgija, kurią lydi didelis skausmas.
Virusas taip pat gali pažeisti galvos ir nugaros nervus. Pavyzdžiui, septintojo nervo pažeidimas yra vienas dažnesnių galvinių nervų pažeidimų. Virusui pažeidus trišakį nervą skausmas plinta už ausies, eina per veidą, gali būti net veido raumenų paralyžius, kai žmogus negali šypsotis, netgi mirksėti.
Juostinė pūslelinė yra tik viena veidinio nervo paralyžiaus priežasčių, todėl svarbu laiku nustatyti ligą, kodėl žmogus negali judinti vienos pusės veido raumenų.
Nutįsęs lūpos kamputis, sutrikusi kalba, neaiškiai tariami žodžiai gali būti ir insulto požymis.
– Kodėl pūslelinės paūmėjimas dažniau būna vasarą, o ne žiemą?
– Vasarą žmonės neretai gauna didelę ultravioletinių spindulių dozę. Kai kam bronzinis įdegis yra gražu, bet tai gali pažadinti snaudžiantį virusą. Perkaitimas, nudegimai yra rizikos veiksniai.
Tačiau smarkiai įdegti gali ne tik prie jūros atostogaujantys žmonės. Žygeiviai gali jaustis gerai pailsėję, bet neretai iš baidarių ar dviračių žygių jie grįžta namo išbertomis lūpomis.
Paprastąją pūslelinę sukelia herpeso virusas, kuris pasižymi mažomis pūslelėmis ant lūpų, burnos, nosies ar lyties organų gleivinės.
O juostinė pūslelinė pasireiškia stipriu ir varginančiu skausmu, vėliau skaudamas vietas išberia smulkiomis grupėmis išsidėsčiusios pūslelės.
Esu ir žiemą turėjusi ne vieną pacientę, kuriai po kaitinimosi soliariume suaktyvėjo juostinės pūslelinės virusas ir prireikė nuskausminamųjų vaistų recepto. Todėl soliariumo, kaip ir stipraus įdegio, turėtų vengti žmonės, kuriems buvo diagnozuoti vėjaraupiai.
– Ar gali bėrimas atsirasti nuo peršalimo?
– Peršalimas nėra toks pavojingas viruso nešiotojams. Pasitaiko tokių atvejų, kai žiemą bėgdami nuo šalčių žmonės išvyksta poilsiauti į tropikų šalis, bet grįžta pasiligoję, nes prabunda herpeso virusas.
Saule reikia džiaugtis saikingai, nes ji veikia imuninę sistemą. Vyresnio amžiaus žmonėms didelė ultravioletinių spindulių dozė gali išprovokuoti ne tik juostinę pūslelinę, bet suaktyvinti kitą infekcinę ligą – vadinamąją rožę.
Silpnesnį imunitetą turi žmonės, sergantys onkohematologinėmis ligomis, pavyzdžiui, lėtine leukemija, taip pat autoimuninėmis ligomis, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV).
Tokiais atvejais juostinė pūslelinė gali pasireikšti ne tik vyresnio amžiaus asmenims, bet ir gerokai jaunesniems.
– Ar stresas ir nuovargis turi įtakos?
– Tai taip pat svarbūs rizikos veiksniai, kurie gali išprovokuoti juostinę pūslelinę. Juk stresas kerta per imuninę sistemą.
– Kokie yra skiriami vaistai?
– Juostinės pūslelinės sukėlėjas yra virusas, todėl pacientams yra skiriami medikamentai nuo viruso. Jie gerai veikia tik tada, kai virusas yra suaktyvėjęs. Jei virusas snaudžia ir yra įsiskverbęs į nervinių ląstelių branduolį, jokie medikamentai jo neveikia. Tai reiškia, kad vaistai nuo viruso negali būti vartojami profilaktiškai.
Taip pat gali būti skiriamas simptominis gydymas, pavyzdžiui, esant bėrimui yra skiriami vaistai. Medikamentai gali būt skiriami ir tuo atveju, kad nebūtų antrinės odos infekcijos. Jei kamuoja neuralgija, gali būti išrašomi vaistai nuo skausmo.
– Ar padeda tokie nemedikamentiniai būdai kaip šildomasis kompresas, kaitinimasis pirtyje?
– Jei yra ūmus infekcijos periodas, šildyti nereikia, nes galima tik sau pakenkti. Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali išrašyti siuntimą konsultuotis pas specialistą. Juostinę pūslelinę dažniausiai gydo infekcinių ligų specialistas, jis paskirs tinkamą vaistų dozę, taip pat įvertins paciento inkstų funkciją, atsižvelgs į tai, ar nėra kitų lėtinių ligų.
Jei yra veido paralyžius, kartais būtina skirti preparatų nuo uždegimo.
– Ar juostinė pūslelinė gali kartotis dažnai?
– Yra pacientų, kuriems tai būna tik vienas epizodas, o kitiems – kur kas dažniau. Jei juostinė pūslelinė kartojasi, būtina nustatyti, ar žmogus neserga ŽIV ar kokia nors kita imunitetą slopinančia liga.
– Ar pasveikus nuo juostinės pūslelinės susiformuoja atsparumas?
– Persirgus vėjaraupiais susiformuoja imunitetas, tad vėliau asmuo po kontakto su sergančiuoju vėjaraupiais ar juostine pūsleline šia liga nebeužsikrečia.
Tačiau virusas niekur nedingsta. Patiriant itin didelį stresą ar smarkiai susilpnėjus imunitetui virusas gali sukelti juostinę pūslelinę.
Dėl šios priežasties vyresniems kaip 60 metų žmonėms yra patariama skiepytis nuo juostinės pūslelinės. Tai saugi ir veiksminga vakcina, kuri prieinama ir Lietuvoje. Skiepytis patariama nepriklausomai nuo to, ar žmogus kada nors sirgo juostine pūsleline, ar ne.
Moksliniai tyrimai rodo, kad skiepijimasis gali išgelbėti nuo rimtų ar net mirtinų pasekmių, kurias sukelia juostinė pūslelinė.
– Ar juostinė pūslelinė sukelia rimtų komplikacijų?
– Yra toks pavojus, nes gali išsivystyti ne tik veido paralyžius, bet ir meningitas, encefalitas, kai pažeidžiami galvos smegenų dangalai ir audiniai.
Gali sutrikti sąmonė, kankinti paralyžius ir traukuliai, gali pakisti žmogaus eisena ir elgesys, judesių koordinacija, orientacija aplinkoje, o tai apsunkina kasdienybę ne tik pačiam pacientui, bet ir jo artimiesiems.
Kai kuriuos žmones labai vargina vadinamoji poherpetinė neuralgija, kai gali tekti net atlikti vadinamąją nervų blokadą, o kaip odos antrinė infekcija gali prisidėti ir kraujo užkrėtimas sepsis, nuo kurio mirštama. Yra žinoma, kad juostinės pūslelinės virusas pažeidžia smegenų kraujagysles, todėl kyla insulto pavojus.
Jei juostinė pūslelinė pasireiškia kaktos srityje aplink akį, liga gali komplikuotis į konjuktyvitą, regimojo nervo uždegimą.
