Gydytojai pabrėžia, kad hepatitu C gali užsikrėsti ne tik asocialūs, intraveninius narkotikus vartojantys asmenys. Kadangi tai ilgai jokių simptomų neturinti liga, pacientai gali kelis dešimtmečius nežinoti, kad yra hepatito viruso nešiotojai.
„Kas penktas žmogus, besikreipiantis į mus su įtariamu hepatitu, jau turi išsivysčiusias komplikacijas ir kartais tos komplikacijos yra grįžtamos, o kartais turime siūlyti kepenų transplantaciją, nes vaistais negalime gydyti, jei yra pažengusi kepenų cirozė ar išsivystęs kepenų vėžys“, – pasakoja Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikos gastroenterologė Arida Buivydienė.
Nauja galimybė išsitirti nemokamai
Pasak jos, laiku diagnozavus hepatitą C, medikai gali pasiūlyti veiksmingą, kelis mėnesius trunkantį gydymą. Tačiau tik su sąlyga, kad nėra išsivysčiusios komplikacijos. Ar nesergama hepatitu C galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą, kurį skiria šeimos gydytojas.
„Atsirado nauja paslauga – patikra dėl hepatito C viruso. Nemokamai ji gali būti teikiama asmenims gimę nuo 1945 iki 1994 m. Taip pat asmenims, kurių šeimos nariui yra diagnozuotas hepatitas C bei rizikos grupės asmenims“ – paaiškina Valstybinės ligonių kasos atstovė Oksana Burokienė.
Šeimos gydytoja Justė Latauskienė sako, asmuo, kuris serga hepatitu ir to nežino, gali užkrėsti ir kitus.
„Virusas plinta per kūno skysčius – per kraują, nesaugius lytinius santykius. Kai kurie žmonės turi nuojautą, kad galėjo kažkas būti, bet dauguma net neįsivaizduoja, kur galėjo įsidurti, kur galėjo būti tas kontaktas. Tikrai verta pasitikrinti bent vieną kartą gyvenime ir būti ramiam“, – patarė Vilniaus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja.
Kadangi tyrimai dėl hepatito C atliekami nuo 1994 metų, didesnę tikimybę užsikrėsti šia liga turėjo asmenys iki to laiko buvę kraujo donorais, gulėję ligoninėse, asmenys, kuriems buvo perpiltas kraujas.
„Buvo populiaru darytis tatuiruotes, tai buvo atliekama bet kur, išvažiavus pailsėti, ne sertifikuotuose salonuose. Manikiūro, pedikiūro procedūros, jei atliekamos nesterilizuotais įrankiais, taip pat yra grėsmė užsikrėsti hepatitu“, – paaiškina A.Buivydienė.
Savaime pasveiksta tik 15 proc. užsikrėtusių
Atliekant profilaktinį kraujo tyrimą dėl hepatito C, nustatoma ar yra susidarę antikūniai.
„Jei ateina atsakymas, kad mes radome kažką, nereikia išsigąsti, nes tai gali byloti apie persirgtą ligą. Gali būti, kad pačio viruso nėra. Bet jei tyrimo atsakymas neigiamas, tai ramiai galima pasakyti, kad žmogus neserga hepatitu C“, – sako J.Latauskienė.
„Jeigu yra nustatyti antikūniai prieš hepatito C virusą, bus žmonės nukreipiami pas specialistus ir mes patikslinsime – ar jie pasveiko savaime, o tokių yra tik 10–15 procentų, kurie nežinojo, kad užsikrėtė, bet ir savaime pasveiko. Kita gi dalis – žmonės, kuriems vystosi lėtinis hepatitas C ir mes galime kraujo tyrimais tai įrodyti, patikslinti kiek yra pažeistos kepenys“, – tyrimo svarbą pabrėžia A.Buivydienė.
Pasak jos, hepatitas C gali pažeisti ne tik kepenis, bet ir kitus organus: sąnarius, inkstus, sukelti kraujo vėžį, nervų sistemos ligas.
