Užčiuopę mažą gumbelį (padidėjusį limfmazgį) kakle, prie ausies, pažastyje ar kirkšnyje žmonės neretai mano, kad tai savaime praeis. Dažnas kreipiasi į šeimos gydytoją tada, kai limfmazgis pasidaro vos ne slyvos dydžio ir sukietėjęs.
Neseniai Vilniuje vykusioje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje apie ultragarso tyrimų svarbą diskutavę įvairių sričių medikai pripažino, kad net 90 procentų gydymo sėkmės lemia tiksli ligos diagnozė.
– Kaip yra tiriami limfmazgiai? Kada verta susirūpinti sveikata? – paklausiau gydytojo A.Ulio.
– Limfmazgių diagnostika – tai naujas požiūris į vėžio išplitimo vertinimą. Tai aktualu ne tik ultragarso specialistams, bet ir branduolinės medicinos atstovams, radiologams, urologams, ginekologams, chemoterapeutams, taip pat patologams ir šeimos gydytojams. Nuo tyrimų rezultatų priklauso diagnozės tikslumas ir gydymo taktika.
Nauji diagnostikos būdai padeda išsiaiškinti piktybinės ligos ankstyvas užuomazgas limfmazgiuose, kurie vadinami sarginiais. Keletą metastatinių limfmazgių turintis vėžys yra vadinamas oligometastatiniu. Reikia atrasti šiuos limfmazgius ir juos sunaikinti – tai padeda užkirsti kelią vėžio plitimui.
– Ar žinoma priežastis, dėl ko padidėja limfmazgiai?
– Limfmazgių diagnostika yra sudėtinga, nes jie gali padidėti ne tik dėl vėžio metastazavimo į limfmazgius ar vėžio atsiradimo limfmazgiuose (limfoma, limfosarkoma), bet ir dėl uždegimo, alergijos ar limfmazgių infekcijos.
Tai gali būti kraujo ar limfos ligos pradžia, o gali būti ir taip, kad pirminė liga dar nejuntama ir nenustatyta, o limfmazgiai jau pakitę.
Pavyzdžiui, odos melanoma gali būti tokia maža, kad medikai jos dar neaptinka, bet limfmazgiai jau reaguoja. Gali būti pašalintas pirminis navikas, dar gerai neištirtas, o limfmazgiuose jau aptinkama metastazių.
Remiantis biopsijos rezultatais įmanoma nustatyti tikrąją ligos prigimtį. Galutinį sprendimą priima patologai, ištyrę limfmazgio ląsteles mikroskopiškai ir atlikę įvairius imunohistocheminius tyrimus.
Nustačius išplitusį vėžį gali būti taikomi sudėtingi gydymo būdai, pavyzdžiui, chemoterapija, imunoterapija, radioterapija, kaulų čiulpų persodinimas ar operacija.
Kartais medikai dirba kaip juvelyrai, nes tarp daugelio limfmazgių būtina rasti vienintelį metastatinį ar oligometastatinį, nuo kurio priklausys, ar bus galima išgydyti išplitusią piktybinę ligą.
Pavyzdžiui, laiku pašalinus sarginį limfmazgį ligonis gali pasveikti. Tačiau pražiopsojus lemtingą limfmazgį vystysis metastazės, tokiems pacientams galėsime padėti taikydami jau sisteminį gydymą, kuris gali šiek tiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet nebegalėsime išgydyti ligos.
– Konferencijoje pasakojote apie kuriozinį atvejį, kai ligoniui vos nepašalino varpos, nors tai buvo tik sifilis. Kodėl gali pasitaikyti tokių klaidų?
– Yra tokių ligų, su kuriomis medikai nedažnai susiduria. Prieš daugelį metų, kai baigiau medicinos studijas, buvo toks gerokai visus prajuokinęs įvykis.
Apžiūrėjęs vyro kirkšnyje padidėjusius limfmazgius vienas gydytojas padarė biopsiją, bet ne stulpeline adata, o plona adata, kai paėmus vos keletą ląstelių galima supainioti sifilio granuliomos ląsteles su varpos vėžio ląstelėmis.
Antra svarbi aplinkybė – patologijos specialistas taip pat ne visada susiduria su sifiliu. Gavęs biopsijos mėginį jis pamanė, kad tai varpos vėžio ląstelės.
Tai pavyzdys, kaip atsiranda klaidinga diagnozė, todėl medicinoje, kaip ir aviacijos praktikoje, neaiškūs atvejai turi būti nagrinėjami pagal tam tikrus algoritmus ir aptariami.
Anuomet sifiliu sirgusį vyrą pavyko išgydyti antibiotikais ir operacijos jam neprireikė, nes dar kartą buvo ištirti padidėję limfmazgiai ir peržiūrėti kiti klinikiniai duomenys.
– Kuo ypatingi limfmazgiai? Kur jų reikia ieškoti?
– Padidėjusius limfmazgius galime jausti ne tik kaklo srityje, pažastyje, bet ir kirkšnyje. Limfmazgiai yra lengvai čiuopiami, juos būtina stebėti, ar nevyksta sukietėjimas, ar jie nedidėja.
Kilus įtarimų negalima delsti, nereikia manyti, kad padidėję limfmazgiai savaime sumažės. Būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Paprasčiausias tyrimas, nuo kurio prasideda ligos diagnostika, yra ultragarso tyrimas. Šio tyrimo rezultatai padeda nustatyti piktybinę patologiją ir kitas limfmazgio padidėjimo priežastis.
Pavyzdžiui, vasarą daug kas depiliuoja kojas, įsipjovus odą gali įsimesti infekcija ir kirkšnyje padidėti limfmazgis. Netgi nuo katės įdrėskimo limfmazgis gali patinti, nes tai yra svarbi imuninės sistemos dalis, kovojanti su virusais ir bakterijomis.
– Ką dar galima sužinoti ištyrus limfmazgius?
– Konferencijoje „Ultragarsinė diagnostika 2022. Limfadenopatijos“ daugelis mokslinių pranešimų buvo skirti sudėtingai temai, kai pacientas serga ne viena, o keliomis piktybinėmis ligomis, pavyzdžiui, vienu metu gali būti limfoma ir kito vėžio metastazė.
Savo klinikinėje praktikoje esu nekart susidūręs su tokia situacija, kai operuodami prostatą dėl vėžio šaliname limfmazgius, bet paaiškėja, kad vieni jų yra normalūs, o kiti rodo metastatinę prostatos ligą ir prasidėjusią limfomą. Tai kebli situacija, nes iš esmės skiriasi šių ligų gydymas.
Tokie radiologiniai tyrimai kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas parodo padidėjusius limfmazgius, bet negali patikslinti šios patologijos priežasties.
Ultragarso tyrimas yra tikslus nustatant patologinius limfmazgius, nors kartais jie gali būti ir nepadidėję.
Limfmazgių diagnostikai, ypač sarginių limfmazgių, labai svarbi pozitrono emisijos tomografija ir limfmazgių scintigrafija su radioaktyviosiomis medžiagomis, suleidžiamomis į pirminį naviką.
Ieškant sarginio limfmazgio kartais taikomi net keli diagnostikos metodai – pozitrono emisijos tomografija, limfmazgių scintigrafija, yra naudojamos specialios dažančios medžiagos, kurios keliauja iš pirminio vėžio židinio į sarginį limfmazgį.
Pagaliau ultragarso tyrimu įmanoma patikslinti sarginį limfmazgį ir į jį įvesti specialų žymeklį, panašų į žeberklą. Tai didelis palengvinimas chirurgui operacijos metu.
Jei laiku pašaliname vadinamąjį sarginį limfmazgį, galime sustabdyti melanomą, krūties, varpos, vulvos, analinio kanalo ar prostatos vėžio plitimą. Sarginio limfmazgio nustatymas ir pašalinimas vaidina esminį vaidmenį.
Jei sarginis limfmazgis lieka nepastebėtas, navikas toliau plinta po visą organizmą, tenka taikyti sudėtingą sisteminį gydymą, sukeliantį šalutinį poveikį, o liga lieka neišgydyta, tik pristabdyta.
– Kaip dar tiriami įtartini limfmazgiai?
– Bėda ta, kad sarginio limfmazgio dažnai neįmanoma atskirti atliekant kompiuterinę tomografiją ar magnetinį rezonansą. Svarbus yra ultragarso tyrimas, pasitelkiama limfmazgio scintigrafija.
Tai yra branduolinės medicinos tyrimas, kai į vėžio židinį įvedamas gama spinduliuotę skleidžiantis radioaktyvusis izotopas arba radionuklidas, vėliau jo pasiskirstymas stebimas žmogaus organizme ir surandamas pirmas limfmazgis, į kurį patenka radionuklidas. Tai ir yra sarginis limfmazgis.
Šis tyrimas padeda nustatyti artimiausias metastazes, o jų pašalinimas užkerta kelią tolesniam vėžio plitimui. Minimaliai metastatinis vėžys, arba dar vadinamas oligometastatinis vėžys, yra sėkmingai išgydomas, o metastazių plitimas pavojingas.
Ne tik vyrai, bet ir jų mylimos moterys turi žinoti, kad limfmazgiai turi būti apčiuopiami ir tikrinami, nes nuo to priklauso šeimos sveikata.
