Populiari amerikiečių atlikėja, „Grammy“ laureatė Billie Eilish (20 m.) neseniai prisipažino kenčianti nuo Tourette’o sindromo ir sulaukė savo gerbėjų emocinės paramos. Nevalingi judesiai ir tikai merginą kamuoja nuo paauglystės. Šis neurologinis sindromas jai buvo nustatytas sulaukus vos vienuolikos metų.
„Labai džiaugiuosi galėdama apie tai kalbėti, kad padrąsinčiau nesigėdyti kitus, turinčius šį sindromą“, – sakė amerikiečių atlikėja B.Eilish.
Negalėjimas sąmoningai kontroliuoti kūno judesių atlikėjai kartais sukelia daug nesusipratimų bendraujant, nes kiti žmonės sutrinka nežinodami, kaip reaguoti.
Dainininkė B.Eilish neslėpė, kad per dieną jai nevalingai pasireiškia daugybė įvairių tikų: „Aš judinu ausis, pakeliu antakį ir suspaudžiu žandikaulį. Lenkiu vieną, kitą ranką, judinu raumenis. Tai dalykai, kurių niekada nepastebėtumėte bendraudami su manimi, tačiau mane tai labai vargina.“
Pirmieji nedideli fiziniai tikai jai pasireiškė prieš devynerius metus, ilgainiui negalavimai paūmėjo. Tačiau pasitaiko dienų, kai apie nevalingus judesius atlikėja užmiršta. Tokia pauzė būna tada, kai amerikietė sutelkia visą dėmesį į konkrečias užduotis, pavyzdžiui, dainavimą ar jodinėjimą žirgais.
B.Eilish anksčiau apie savo ligą niekam neprasitardavo. Ją glumindavo žmonių reakcija. Pastebėję jos tikus aplinkiniai dažniausiai imdavo juoktis.
„Kai kam atrodydavo, kad aš stengiuosi būti juokinga, kad tai juokingi judesiai. Bet mane tai žeisdavo“, – prisipažino dainininkė.
Atskleidusi savo ligos diagnozę ji sulaukė dar daugiau simpatijų. B.Eilish sužinojo, kad ne tik ji turi Tourette’o sindromą.
Paaiškėjo, kad ir tarp jos gerbėjų yra nemažai žmonių, kuriems taip pat nustatytas toks neurologinis sutrikimas. Nors anksčiau dėl nevalingų judesių atlikėja krimsdavosi ir nepasitikėdavo savimi, dabar ji išmoko prisijaukinti savo ligą.
„Nėra taip, kad man tai labai patiktų, bet tai – dalis manęs. Susidraugavau su savo liga, todėl dabar jaučiuosi labiau pasitikinti“, – tikino atlikėja.
Keiksmai, užgaulūs žodžiai, sudėtingi ir keisti judesiai visai be priežasties ir dažniausiai viešoje vietoje – dėl tokių Tourette’o sindromo bruožų nėra lengva pritapti visuomenėje.
Sergantis žmogus dažniausiai negali valdyti savo tikų. Nors nevalingi judesiai būna įvairaus intensyvumo, nuo vos pastebimų iki prikaustančių dėmesį, tai gali sukelti emocinių ir psichologinių traumų, dėl kurių sergantieji neretai užsisklendžia.
Gėda ir kaltės jausmas taip pat nesvetimi Jungtinių Valstijų atlikėjai B.Eilish, kuri ilgai stengėsi nutylėti, kas yra jos keisto elgesio priežastis.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja neurologė profesorė Rūta Mameniškienė paaiškino, kad paslaptingą neurologinį sindromą tyrinėja skirtingų sričių mokslininkai, tačiau iki šiol nėra aiškios vienos priežasties, paaiškinančios, kodėl ši liga išsivysto.
– Kas yra Tourette’o sindromas? – paklausiau gydytojos R.Mameniškienės.
– Tai sudėtinga būklė, kuriai būdingi neurologiniai, taip pat elgesio bei emociniai sutrikimai. Dažniausiai tai pasikartojantys staigūs judesiai (motoriniai tikai) ir nekontroliuojami garsai (garsiniai ar vokaliniai tikai). Pavyzdžiui, mirksėjimas, pečių trūkčiojimas, lydimi neįprastų garsų ar keiksmažodžių.
Pasaulyje pirmą kartą ši liga paminėta 1825 metais, kai prancūzų gydytojas Jeanas Marcas Gaspard’as Itard’as aprašė savo pacientę kilmingą damą markizę de Dampierre, kurią vargino nuolatiniai viso kūno tikai. Senyvo amžiaus markizė elgėsi keistai – leisdavo lojimo garsus ir nekontroliuojamai keikdavosi.
Tourette’o sindromo pavadinimą paslaptingai ligai suteikė žymus prancūzų neurologas Jeanas Martinas Charcot remdamasis prancūzų gydytojo George’o Gilles’io de la Tourette’o 1885 metais aprašytais dar devynių ligonių simptomais.
– Koks yra šio sindromo dažnumas? Ar daug Lietuvoje yra žmonių, kurie kenčia nuo nevalingų tikų?
– Tourette’o sindromo paplitimas tarp lyčių nevienodas. Vyrai serga 3–5 kartus dažniau nei moterys. Berniukams daugiau būdingi tikai, o mergaitėms – elgesio sutrikimai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad iš 1 tūkstančio berniukų Tourette’o sindromas gali pasitaikyti 1–10 atvejų, o lengvesni variantai – nuo 2 iki 10 procentų gyventojų.
– Kokia yra šios ligos priežastis?
– Iki šiol nėra žinoma akivaizdi Tourette’o sindromo priežastis. Tai sudėtingas neurologinis sutrikimas, kurį gali sukelti paveldimų (genetinių) ir aplinkos veiksnių derinys. Manoma, kad didelę reikšmę turi galvos smegenyse esančios cheminės medžiagos, pavyzdžiui, dopaminas ir serotoninas, kurios atsakingos už nervinių impulsų perdavimą.
Iš aplinkos veiksnių svarbiausi yra mažas svoris gimimo metu, būsimos motinos stresas, pykinimas ir vėmimas nėštumo metu, taip pat paciento patiriamas stresas ir įvairios infekcijos.
– Kuo dažniausiai skundžiasi pacientai?
– Tourette’o sindromui būdingi negalavimai dažnai prasideda nuo 5 iki 13 metų, pavyzdžiui, nevalingas akių vartymas, mirksėjimas, įvairios grimasos. Pirmiausia būna motoriniai tikai, atsirandantys galvos ir kaklo srityje. Tikai paūmėja patiriant stresą ar didelį jaudulį, tačiau paprastai nurimsta ir beveik nepastebimi žmogui susikoncentravus į tam tikrą veiklą.
Gali prisidėti ir vokaliniai tikai. Šiam sindromui būdinga banguojanti eiga, pavyzdžiui, vieni simptomai sustiprėja ir nuslopsta, keičiasi tikų klinika, vaikui bręstant ir sulaukus pilnametystės negalavimai reikšmingai sumažėja, jų gali ir nelikti.
– Kokios situacijos gali išprovokuoti motorinius tikus?
– Tai – stresas, stiprus fizinis aktyvumas, nuovargis, karštis, kofeino ir psichiką stimuliuojančių medžiagų vartojimas, taip pat įvairios infekcijos.
– Kodėl kai kuriems pacientams kyla nenumaldomas noras niūniuoti ar keiktis?
– Tai būdinga sindromo sudedamoji dalis. Balsiniai tikai – tai tie patys motoriniai tikai, tik susiję su balso aparato raumenimis.
Tokie vokaliniai tikai, kai kartojami keiksmažodžiai ir kiti negražūs žodžiai, nepadorūs gestai, susiję su organiniais pakitimais galvos smegenyse. Tai rodo, kad yra sutrikęs tam tikrų funkcinių ryšių slopinimas.
– Ar įmanoma valingai kontroliuoti tikus?
– Iš dalies tai gali pavykti, jei išugdyti tam tikri judesiai, kuriuos reikia atlikti prasidėjus tikams. Tokio tikslo siekia psichoterapeutai taikydami pacientams elgesio terapiją.
Įmanoma sumažinti tikų dažnumą ir vengiant streso, nerimo, taip pat nuobodžiavimo.
Dėl Tourette’o sindromo pacientams reikėtų rasti malonią veiklą, kuri padeda jiems atsipalaiduoti, į kurią jie gali nukreipti savo dėmesį. Tai gali būti naujų pomėgių ugdymas, pavyzdžiui, dainavimas, muzikavimas, tapymas, jodinėjimas ar aktyvus fizinis laisvalaikis.
Taip pat būtina gerai išsimiegoti. Kenčiantiems nuo Tourette’o sindromo žmonėms reikėtų nesidrovėti šios ligos ir nesijaudinti dėl nevalingų judesių – geriau apie tai informuoti aplinkinius, kad jie žinotų, kaip reaguoti.
– Koks yra taikomas gydymas?
– Kaip vienas svarbiausių gydymo būdų rekomenduojama elgesio terapija. Jos tikslas – padėti pacientams išsiugdyti tam tikrus judesius, kuriais galima nuslopinti nevalingus tikus.
Tikams gydyti gali būti skiriamos kelios vaistų grupės – tai tipiniai ir atipiniai neuroleptikai, benzodiazepinai, antidepresantai ir vaistai nuo traukulių.
Sunkiais ligos atvejais taikomas chirurginis gydymas – tai gilioji smegenų stimuliacija.
