Tačiau storosios žarnos vėžys išskirtinis tuo, jog žmogus gali apskritai išvengti susirgimo. „Tai yra lėtai augantis navikas. Jis neišsivysto per mėnesį, ar per du. Tai metų metais didėjantis auglys. Ligos mes apskritai išvengsime, jei iš storosios žarnos pašalinsime polipus, vadinamąsias adenomas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ pasakojo gydytojas gastroenterologas, profesorius Gediminas Kiudelis.
Dažniausia susirgimo storosios žarnos vėžiu priežastis – supiktybėję polipai.
Ligai už akių užbėgti padeda savalaikis kolonoskopijos tyrimas, kurio metu pastebimos ir pašalinamos adenomos. Lietuvoje vykdoma nemokama storosios žarnos vėžio prevencijos programa, kai pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo testas, o jei po jo kyla įtarimų, ir kolonoskopija.
„Tai (storosios žarnos vėžys, red.) yra viena iš nedaugelio onkologinių ligų, kuriai galime užkirsti kelią“, – pabrėžė G.Kiudelis.
Tirtis reikia, kol dar neskauda
Jis su apgailestavimu pastebi, kad prevencinėse patikros programose daugelis lietuvių nedalyvauja, todėl apie ligą sužino, kai ji jau būną pažengusi ir pasireiškia pirmieji simptomai.
„Kam man tyrimas, jeigu nieko neskauda?“, – kartais klausia žmonės. Tačiau gydytojas sako, kad susirgusysis storosios žarnos vėžiu nieko nejaučia, kol liga nepasiekia trečios stadijos.
„Tai yra opus dalykas. Anksti diagnozuoti vėžį, kai savijauta jau bloga, praktiškai neįmanoma. Vėžys anksti diagnozuojamas arba atsitiktinai, arba dalyvaujant prevencinėse programose. Dalyvavivas jose leidžia liga diagnozuoti anksti, o kartais ir visai išvengti vėžio“, – paaiškino G.Kiudelis.
Vakarų Europoje pastebėtas didelis storosios žarnos vėžio paplitimas. Tačiau prevencinės programos padeda ženkliai sumažinti mirštamumą.
„Tai ne tik ankstyvesnė diagnostika. Storosios žarnos vėžio galime išvengti pastebėję pašalinę polipus. Virš 90 proc. atvejų šis vėžys prasideda nuo polipų“, – įspėja G.Kiudelis.
„Pirmoje ir antroje ligos stadijoje jokių simptomų nebūna. Gali tik slaptas kraujavimo testas būti teigiamas“, – paaiškino G.Kiudelis.
Tokį testą siūloma atlikti žmonėms nuo 50 metų, nes jiems gresia didesnė storosios žarnos vėžio rizika. Tuomet gydytojai atlieka kolonoskopiją, kuri padeda išsiaiškinti, ar pacientas serga onkologine liga.
„Tai tam tikra pacientų atranka. Nereikia endoskopuoti visų iš eilės. Tai būtų neracionalu“, – teigė gydytojas.
Pilvo pūtimas, nepilno išsituštinimo jausmas, pilvo skausmai, kraujas išmatose – simptomai būdingi daugeliui žarnyno ligų, taip pat ir pažengusiam, trečios stadijos storosios žarnos vėžiui.
Nerimas dažnai nepasitvirtina
Prieš tris dešimtmečius gydytojo chalatą užsidėjęs profesorius prisimena, kad tuomet onkologinė liga daugelo sąmonėje prilygo mirties nuosprendžiui.
„Santykiai tarp mūsų ir pacientų buvo kitokie. Buvo didelis ligonio artimųjų spaudimas nuslėpti diagnozę nuo paciento. Bet vėliau visuomenė perėjo prie vakarietiškų bendravimo standartų.
Dabar pats pacientas yra savo informacijos saugotojas ir jis mums nurodo, kam apie jo ligą galime kalbėti. Jeigu pacientas taip pageidauja, apie jo diagnozę nežinoti gali ir patys artimiausi giminaičiai“, – pastebėjo G.Kiudelis.
Anot jo, sveikatos sutrikimus pajutę lietuviai kartais visai be reikalo įtaria, kad susirgo onkologine liga.
„Nerimas dėl galimos onkologinės ligos toli gražu ne visada pasitvirtina. Didžioji dalis pacientų, kurie ateina su nerimu dėl vėžio, juo neserga“, – sakė profesorius.
Viešojoje erdvėje pasigirsta skundų dėl ilgų laukimo eilių pas gydytojus. Tačiau, G.Kiudelio, tikinimu, situacija nėra „tragiška“, o neskubiais atvejais pacientai tikrai gali palaukti, pavyzdžiui, pusantro mėnesio.
„Jei lyginsime su kitomis Europos šalimis, gydytojų pasiekiamumas yra labai geras. Tie visuomenės lūkesčiai kartais nepamatuoti“, – pastebėjo gydytojas.
