„Kaule juk nėra kraujagyslių, medžiagos jame keliauja dėl mikrodeformacijų, kurios sukuria savotišką siurblį. Tai būtų galima palyginti ir su kempine: suspaudus medžiagos išteka, o atleidus spaudimą įsiurbiamos, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas gydytojas ortopedas-traumatologas Manvilius Kocius. – Todėl žmogui ir reikalingas judėjimas. Jeigu jis gulės, nebus jokios cirkuliacijos. Astronautų kaulai kosmose negauna tokios apkrovos kaip Žemėje, todėl jie ima retėti. Judėjimas yra vienintelis būdas, leidžiantis kaului pasimaitinti.“
Kaulas yra itin išmani konstrukcija, todėl tikintys gali pavadinti Dievą nuostabiausiu architektu. Panaudojant minimalų medžiagos kiekį sukuriamas maksimalus atsparumas, todėl kaulas geba efektyviai pasipriešinti išorinėms jį veikiančioms jėgoms.
– Sakoma, kad vaikai turi daugiau kaulų nei suaugusieji.
– Neteisybė. Paimkime blauzdikaulį. Naujagimis jo vietoje turi tris kaulėjimo židinius. Juos tarpusavyje jungia kremzlinė dalis. Vaikui bręstant tos dalys susijungia į vientisą kaulą. Taip, vaiko rentgeno nuotraukoje matytume tris atskirus kaulus, bet tai vis tiek yra viena struktūra. Todėl teigti, kad vaikai turi daugiau kaulų, būtų netiesa. Nei anatomai, nei medikai taip nesako.
Įdomu, kad vaikų chirurgai paciento amžių gali nustatyti pagal kaulėjimo židinių susijungimą. Vėliausiai sukaulėja dubens kaulo klubinė skiauterė. Tuomet jau aišku, kad šitas pilietis daugiau nebeaugs, pasiektas skeleto brandos periodas. Jis gal stiebsis į pilvą, į plotį, bet į aukštį jau ne.
– Iš ko sudaryti žmogaus kaulai?
– Daugumai atrodo, kad kaulas yra negyvas daiktas, kaip akmuo. Gal taip yra dėl to, kad kaulai – ilgiausiai išliekanti žmogaus dalis. Archeologai juk atkasa ir kelių tūkstančių metų senumo kaulines struktūras. Tačiau tai yra audinys, galima net organu pavadinti.
Kaulas susideda iš išorinio žievinio sluoksnio ir spongiozinės (minkštosios) srities, kuri užpildo kaulo vidų. Mikrolygmenyje kaulas yra sudarytas iš kolagenų gardelių, kuriose apsigyvena gyvos ląstelės: osteocitai, osteoklastai ir osteoblastai. Osteoklastas ardo kaulą, tirpina jį, naikina seną audinį, o osteoblastas gamina naują kolageną. Studentai mėgsta osteoklastus pakrikštyti „blogučiais“, o osteoblastus „geručiais“. Bet vieni be kitų jie negalėtų gyventi. Tokia mūsų fiziologija.
Gali pasirodyti keistas faktas, bet žmogaus skeletas per 7 metus visiškai atsinaujina. Įsivaizduokite, jeigu esate mano amžiaus – 70 metų, tuomet jums 10 kartų „persivertė“ skeletas. Niekas nepranyksta, nes viskas vyksta pamažu. Vienos ląstelės „laižo“ tą kaulą, o kitos jį augina.
Ši savybė mums padeda prisitaikyti prie krūvių, kaulo forma net atspindi jo funkciją. Pavyzdžiui, tenisininkas daug kartų atlieka vienodus judesius, ir tai matyti jo kauluose. Iš jų net galime pasakyti, ar žmogus buvo kairiarankis, ar dešiniarankis.
– Teigiama, kad kaulų retėjimas senstant neišvengiamas. Visi žmonės pasmerkti galiausiai turėti problemų dėl osteoporozės?
– Mane net piktina, kai tai vadinama liga. Tai natūralus senėjimo procesas. Sakykime, pražilo plaukai. Ar tai liga? Juk taip nesakome. Senstant kaulas netenka dalies kaulinių sijų. Tuo metu žievinis sluoksnis išlieka beveik nepakitęs. Tiesa, šioje srityje sumažėja kalcio, bet kaulo atsparumas prarandamas dėl pokyčių jo viduje.
Pavyzdžiui, šlaunikaulio kaklo lūžis vyresnio amžiaus asmeniui gali įvykti net verčiantis lovoje. Žmogus vertėsi ant šono, pėda užkliuvo, šlaunikaulis buvo pasuktas – ir triokšt! Galima sakyti, kad jokios traumos nebuvo. Bet tokia sumažėjusio kaulų atsparumo pasekmė.
Operuodami tokius lūžius mes pamatome, kad šlaunikaulio galva iš tikrųjų primena tuščią kiaušinio lukštą. Aš tai dar vadinu teniso kamuoliuku. Pritvirtinti tokį kaulo galą paskui labai sunku, nes viduje nieko nebėra. Labiausiai kenčia būtent tos dalys, kur spongiozinio kaulo yra daugiau. Ten seniems žmonėms ir įvyksta lūžiai. Tai vietos arčiau sąnario.
– Ką žmogus turėtų daryti, kad išvengtų arba bent atitolintų tokias problemas, išlaikytų kaulų tankį?
– Pasikartosiu – judėjimas yra esmių esmė. Bet sendamas žmogus pasidaro mažiau judrus. Jis į šokius neis, maratonų nebėgs. Gal net kartais atrodo, kad senam žmogui nepriimta judėti. Galų gale gali kamuoti širdies veiklos sutrikimai, nebegali lipti į kalnus, slidinėti. Žodžiu, fizinis aktyvumas mažėja.
Automatiškai blogėja ir kaulo kokybė. Būna, žmogų į lovą 2–3 mėnesiams paguldo kardiologinė liga. Kai jis atsikels iš lovos, jo visų kauliukų kokybė jau bus garantuotai pablogėjusi.
– O kokią įtaką kaulams turi mityba? Vaikams juk liepiama nepamiršti gerti pieno.
– Nereikia ypatingų dietų. Jeigu žmogus maitinasi visavertiškai, jis gauna tų medžiagų, kurias kaulams reikia pasisavinti. Tai yra kalcis, fosforas. Kitas reikalas, jeigu žmogus badauja, maitinasi nevisavertiškai.
Žinoma, yra žmonių, kurie priversti iš savo raciono išbraukti pieno produktus, nes netoleruoja laktozės. Nors ir ne vienintelis, bet pieno produktai yra pagrindinis kalcio šaltinis. Jeigu žmogus dėl laktozės netoleravimo nevartoja pieno produktų, kalcio kiekis jo organizme bus mažesnis, kaulų vystymasis gali sutrikti.
Bet kalcio vartojimas kartais pervertinamas. Dauguma lietuvių gausiai vartoja ne tik pieną, bet ir jo produktus: sviestą, grietinę, sūrį. Juos valgydami kalcio trūkumo nejausime. Lietuviams gal net priešinga tendencija būdinga – kalcio perteklius. Tada organizmas jo nepasisavina.
Tuomet kalcis yra išskiriamas su išmatomis ar šlapimu. Dėl kalcio pertekliaus ima formuotis inkstų akmenys. Tad ryti kalcio tablečių tikintis stipresnių kaulų nereikėtų, nes jo perteklius gali pridaryti žalos. Vartok kalcį, kiek telpa, bet jei nejudėsi pakankamai, tavo kaulai vis tiek bus prasti.
– Kaulų retėjimą geriausia pastebėti dar iki lūžio. Ar yra specifinių ženklų, kurie įspėtų apie kaulų tankio pokyčius?
– Kaulų retėjimas yra nebyli problema. Iki pirmo lūžio žmogus nieko negali pasakyti, nes jam nieko prieš tai neskauda, jokių išskirtinių pojūčių nėra.
Žinoma, kaulinį tankį iš anksto pasimatuoti galima. Ypač pravartu tai daryti rizikos grupėje esantiems žmonėms – smulkaus sudėjimo moterims. Kodėl taip yra? Vidutinis vyras ir vidutinė moteris skiriasi savo svoriu, kitaip sakant, našta, kurią žmogus nešiojasi su savimi visą laiką. Todėl moters kaulai patiria mažesnę apkrovą.
Mes savo skeletą suformuojame iki 21 metų. Ta susidariusi bazė vėliau jau nebeauga, apimtis nesikeičia. Jeigu žmogus buvo mažiau judrus ir smulkaus sudėjimo, susiformavo prastesnė kaulinė masė.
Todėl jei esate nedidelio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo moteris, jums reikia susirūpinti, kad sukaupta kaulinė masė yra kur kas mažesnė negu norma. Šita žmonių grupė yra pagrindinis kontingentas, kuriam osteoporozė labai kerta per kojas. Tos smulkios moterys ir patiria lūžių besiversdamos lovoje.
– Įvairių sužalojimų žmonės patiria visais metų laikais. Ar ortopedams-traumatologams yra kada atsipūsti?
– Mūsų darbe yra sezoniškumas, bet priklausomai nuo metų laiko skiriasi traumų pobūdis. Žiemą – slidumo traumos, kai lekia kulkšnys. Tai nebūtinai lemia kaulo kokybė. Lūžių patiria ir visiškai sveikus kaulus turintys žmonės.
Traumų padaugėja pavasarį, kai žmonės tampa aktyvesni, išeina į gamtą. Jeigu sėdi namie prie televizoriaus, turbūt sunkiai ką nors susilaužysi. Žinoma, susižalojimų padaugėja ir per šventes. Bet tų žmonių, kurie pas medikus patenka dėl osteoporozės, problemos su metų laikais nėra susijusios. Jų traumos dažniausiai įvyksta visiškai netikėtai – įprastoje buitinėje aplinkoje, atliekant įprastus veiksmus.
Nereikėtų pamiršti, kad senstant blogėja ne tik žmogaus kaulų kokybė, bet ir koordinacija, regėjimas. Jis kokio nors smulkaus daiktelio jau nepastebės.
Kristi irgi reikia mokėti. Lankydamasis Švedijoje mačiau, kaip vyresnio amžiaus piliečiai mokomi kritimo, ką jie turėtų daryti, kokių judesių jokiu būdu negalima atlikti. Savotiškas kritimo menas taip pat reikalingas.
